Biblioteka klasztoru brygidek w Grodnie
LTBrigitiečių vienuolynas Gardine, funduotas 1636 m., mirus paskutinei iš vienuolių (1908 m.), buvo perimtas Švč. Nazareto Šeimos (nazaretiečių) bendruomenės seserų. Jos čia gyveno iki 1950 m., kol sovietų valdžios buvo pašalintos, o vienuolynas kartu su bažnyčia per keturiasdešimt metų buvo naudojamas kaip psichiatrijos ligoninė. Prieš tai dauguma seserų 1945 m. paliko Gardiną ir persikėlė į Provincijos namus Varšuvoje, kur pergabeno liturginius indus, nedidelę dalį bažnyčios reikmenų ir keliasdešimt vertingesnių rankraščių ir knygų. Tai buvo itin apdairus poelgis – nors septynios Gardine likusios seserys daugelį dalykų pernešė į netolimą Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią, visko apsaugoti joms nepavyko. Bibliotekos rinkiniai, sudėti patalpoje bažnyčios bokšte, liko čia praktiškai be priežiūros ir laikui bėgant beveik visa tai buvo išvogta. Autorės atlikti tyrimai rodo, kad iš senosios bibliotekos išliko vos 130 objektų, kuriuos šiandien galima rasti Varšuvoje (Nazaretiečių bibliotekoje) ir Gardine (Religijos istorijos muziejuje, Aukštosios kunigų seminarijos bibliotekoje ir nedideliame muziejuje, įrengtame 2008 m. senosios Brigitiečių bažnyčios požemiuose).Archyvo likimas buvo kur kas blogesnis. Išvykdamos iš Gardino 1945 m. seserys keletą vertingesnių dokumentų pergabeno į provincijos namus Varšuvoje, bet diduma turtingo fondo, regis, liko vienuolyne. Kas jam nutiko po 1950 m., nepavyko nustatyti. Apie 1960 m. vienuolyno rūsyje buvo aptikta skrynia su drėgnais ir iš dalies jau sutrešusiais dokumentais, susijusiais daugiausia su vienuolyno valdų ūkio reikalais. Dokumentai buvo atiduoti Istorijos-archeologijos muziejui ir Valstybiniam istorijos archyvui Gardine. Archyve sudarytas jų fondas, apimantis 245 pozicijas, pažymėtas numeriu 1783. Muziejui skirta dalis vis dar nėra įtraukta į katalogą ir dėl blogos būklės neprieinama.Nors ir dėta daug pastangų, nepavyko aptikti jokio likusių dokumentų pėdsako, tad reikia manyti, kad, išskyrus aukščiau nurodytas išimtis, brigitiečių archyvas buvo sunaikintas.Vis dėlto „Bendrų vienuolyno reikalų dokumentų ir buvusių brigitiečių knygų katalogas“, daugiau negu 100 puslapių mašinraštis, sudarytas 1925 m. vasario 9 d., išsaugotas dviem egzemplioriais: vienas Varšuvoje (Nazaretiečių Varšuvos provincijos archyvas), antras Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje (sign. 694–5–831). Šis katalogas negali atlyginti originalaus fondo nuostolio, bet leidžia įsivaizduoti jo dydį ir apytiksliai apibūdinti jo pobūdį. Archyvas buvo sudarytas iš daugiau kaip 698 aktų rinkinių. Kiek rinkiniuose buvo dokumentų, sunku šiandien pasakyti. Archyve buvo galima rasti fundacijos sudarymo aktus, medžiagą, susijusią su vienuolyno gyventojomis, pavyzdžiui, 1636–1908 m. laikotarpio vardinį 191 brigitietės sąrašą, kuriame nurodomos gimimo, įstojimo į noviciatą, įvilktuvių, įžadų davimo, eitų pareigybių ir mirties datos. Tokio pat pobūdžio 1624–1851 m. dokumentacija buvo susijusi su Lucko brigitietėmis. Tarp penkių rankraštinių vienuolyno regulos egzempliorių buvo, pavyzdžiui, 1619 m. Sokale surašytas egzempliorius ir lotyniškas tekstas su vertimu į lenkų kalbą, atliktu 1765 m. Gdansko vienuolyne. Ypač vertingos turėjo būti detalios taisyklės, reguliuojančios vienuolyno bendruomenės gyvenimą: priėmimo vienuoliškam gyvenimui išbandyti, įvilktuvių, įžadų, abatės konfirmacijos ceremonijų, maldų kalbėjimo ir šv. Mišių giedojimo tvarkos.Nedidelę Gardino vienuolyno istorijos atkarpą, apimančią 1760–1773 m., rodo „Kapitulos istorija“, kuri buvo paskelbta su plačiais komentarais.Nedidelę Gardino vienuolyno istorijos atkarpą, apimančią 1760–1773 m., rodo „Kapitulos istorija“, kuri buvo paskelbta su plačiais komentarais. Ir archyve, ir bibliotekoje daug kartų užregistruoti maldų rinkiniai, giesmių ir pamaldžių apmąstymų tekstai, rašomi ar perrašomi vienuolyno gyventojų. Žinios apie bažnyčios ir vienuolyno išorę bei įrengimą turėjo būti 1646–1895 m. keliolikos vizitacijų fonde, taip pat keturiolikoje atskirų sidabro ir kitų vertingesnių reikmenų inventorių, kurių dauguma buvo sudaryta apie XVII a. vidurį, dar esant gyvai fundatorei. Didžiausią archyvo dalį sudarė ūkio reikalų aktai, susiję su vienuolynui aprūpinti suteiktais turtais, pavyzdžiui, 1689–1896 m. sąskaitų knygos, sudariusios atskirą 67 pozicijų fondą, taip pat skirtingų valdų, kaimų ir palivarkų planai. Nežinomą šiandien dokumentų rinkinių skaičių apėmė 239 bylinėjimosi aktų ryšuliai; itin informatyvus ir gausus buvo brigitiečių susirašinėjimas XIX a. su dvasine valdžia ir tarnybomis. Knygų rinkinys apėmė mažiausiai 785 atpažintus pavadinimus, o kadangi kai kurių buvo daugiau egzempliorių, iš viso jį sudarė apie 1000 tomų. [...] Pagrindinę rinkinio dalį sudarė XVIII a. leidiniai, dažnai papildyti rankraštiniais priedais; gana daug buvo XIX a. knygų, nors nuo šimtmečio vidurio jų menkai pagausėjo. [...] 1925 m. „Katalogas“ buvo parengtas labai kruopščiai – šalia daugumos pozicijų užrašyta autoriaus pavardė, pavadinimo pradžia (arba sutrumpintai užrašyta) ir leidimo metai, taip pat egzempliorių skaičius. Tie duomenys, nors ir nevisiškai patenkina tyrėjus, leido tiksliai identifikuoti didesnę dalį senosios Gardino brigitiečių bibliotekos spaudinių. Šio vertingo šaltinio išsamus tekstas, parengtas straipsnio autorės, bus publikuotas netrukus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archyvas; Biblioteka; Brigitiečių vienuolynas; Dokumentinis paveldas; Gardinas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Moterų vienuolijos, Gardinas, archyvas, biblioteka, vienuolynas, brigitietės; Archive; Documentary heritage; Grodno; Library; Monastery of Bridgettines; Women convent, Grodno, archive, library, monastery, Brigittine.
