LTStraipsnio tema – kontempliatyviųjų moterų vienuolynų intelektinės kultūros vaidmuo ir svarba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) visuomenėje. Potridentiniu laikotarpiu LDK veikė benediktinių, cistersių, bernardinių, dominikonių, brigičių, basųjų karmeličių, vizitiečių vienuolijos. Jau noviciate buvo puoselėjamas kontaktas su knyga: organizuojamas individualus ar kolektyvinis tekstų skaitymas vienuolyne ir bažnyčioje. Vienuolyno bibliotekoje buvo ir visai bendruomenei skirtų knygų, ir pavienių rinkinių noviciatui, infirmerijai, refektoriui, taip pat vyresniųjų ar jaunų besimokančių mergaičių poreikiams. Tarp knygų vyravo liturginių tekstų rinkiniai, normatyviniai tiesioginio ugdymo tekstai, asketinė-mistinė literatūra: pirmiausia meditacijos, hagiografijos kūriniai Bažnyčios istorijos ar teisės tematika. Dominavo knygos lenkų kalba, bet buvo ir veikalų lotynų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. [...] Per religinių švenčių ir kitų svarbių įvykių progomis vykusias pasaulietinį ir religinį pasaulį jungusias ceremonijas vienuolyne arba grupėje žmonių, susijusių su vienuolynais, buvo sakomos kalbos. Proginiai tekstai dažnai būdavo spausdinami ir dedikuojami iškiliausiems ceremonijų dalyviams, pavyzdžiui, vietos vyskupams, vienuolynų fundatoriams ir jų šeimoms. Ši praktika atskleidžia skirtingų bendruomenių tarpusavio ryšius ir rodo jų santykius su tuometine visuomene. Gyvas kontaktas su rašytu žodžiu buvo kasdienio ir šventinio bendruomenės gyvenimo dalis. Tai reprezentatyvus šiai aplinkai būdingos intelektinės kultūros aspektas, rodantis moterų vienuolynų vaidmenį ir svarbą to meto Bažnyčiai ir visuomenei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Knygos kultūra; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Moterų vienuolynai; Proginiai tekstai; Skaitymas; Vienuolynų bibliotekos; Vienuolynų kultūra; Book culture; Convents' libraries; Monastic culture; Occasional texts; Reading; Women's monasteries.