LTStraipsnis parengtas remiantis benediktinių vienuolyno archyvo Staniontkuose (lenk. Staniątki) šaltiniais. Čia saugomas turtingiausias išlikęs su Slanimo benediktinių vienuolynu susijęs dokumentų rinkinys. Publikacijoje analizuojami svarbiausi benediktinių vienuolyno Slanime įsikūrimo ir funkcionavimo aspektai nuo įkūrimo 1669 m. iki panaikinimo 1850 m. Aprašomos vienuolyno steigimo aplinkybės, klausimai, susiję su vienuolių materialiniu aprūpinimu, bažnyčios ir vienuolyno statyba, ūkinių pastatų būkle ir vienuolynui priklausiusiais palivarkais. Taip pat aptarti svarbiausi ekonominio gyvenimo aspektai ir reikalai, susiję su konvento gyventojų skaičiumi ir religinio gyvenimo organizacija. Vienuolyno fundatorė buvo Ona Monkauskaitė-Preclauskienė, Slanimo pastalininkienė, apie 1667 m. ji pradėjo rūpintis jo steigimu. [...] Į naują vienuolyną Slanime atvyko 14 benediktinių iš Smolensko, o per visą XVIII a. jų čia gyveno nuo 18 ir 26. 1804 m. vienuolyne buvo 25 vienuolės. Jos atliko vienuolijos reguloje numatytus darbus: dalyvavo choro maldose, imdavosi rankdarbių ir ugdė pasaulietes mergaites. Vienuolynas taip pat buvo ta vieta, kur katalikų tikėjimo mokėsi žydų kilmės asmenys. Slanimo benediktinių vienuolynas uždarytas 1850 m., praėjus daugiau kaip 180 metų nuo funkcionavimo pradžios. Caro valdžia 1842 m. jį priskyrė neetatinių vienuolynų grupei, tačiau seserims laikinai leista čia gyventi. Tuo metu buvo 15 vienuolių, 3 iš jų gavo įsakymą išvažiuoti į benediktinių vienuolyną Kaune. Galutinai panaikinus Slanimo vienuolyną, 6 seserys buvo perkeltos į Vilnių, o vėliau į Minską. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Benediktinių abatija; Benediktinių vienuolynas; Katalikų bažnyčia; Slanimas; Benedictine Abbey; Benedictine Sisters Abbey; Catholic Church; Slonim.