Zakony żeńskie w diecezji wileńskiej w świetle wizytacji z 1818 roku: specyfika problematyki
LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, panašiai kaip ir kitose Europos šalyse, buvo įvykdytas vienuolynų likvidavimo procesas. Jį nulėmė sudėtingos socialinės, ekonominės, politinės ir Bažnyčios vidinės priežastys. Rusijos imperijos okupuotame krašte valstybinės valdžios politika buvo ypač griežta. Pamažu buvo ribojamas vienuolynų ir pačių vienuolių skaičius, atsižvelgiant į jų socialinę naudą. XIX a. Vilniaus vyskupijoje buvo 18 vienuolynų, priklausiusių 8 vienuolijoms. Gausiausią grupę sudarė bernardinės (30 proc.). Išlikę dokumentai rodo vienuolijų sulenkėjimą. Į vienuolynus daugiausia stojo kandidatės iš bajorų šeimų. Moterų bendruomenės specializavosi pirmiausia ugdymo, mergaičių, ligonių globos ir kitose karitatyvinės veiklos srityse. Todėl į Rusijos imperiją įjungtose žemėse buvo uždaryta daugiausia moterų vienuolynų, perimti jų turtai. Tai atskleidžia išlikę, taip pat ir ankstyvieji XIX a. pradžios, dokumentai. Didelė dalis archyvinių šaltinių, sudarančių šių tyrimų pagrindą, išsibarstė. Vertingiausias šaltinis yra aktai, sudaryti vienuolynuose per vizitacijas. Vienuolijų struktūrų funkcionavimo visose rusų okupuoto krašto vyskupijose pasikeitimas, priimamų naujokių skaičiaus sumažinimas, švietėjiškos veiklos fondų trūkumas liudija apie tuo metu nuosekliai vykdytą valstybinės valdžios politiką, kuri galiausiai atvedė prie vienuolynų tinklo šioje teritorijoje destrukcijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Moterų vienuolijos; Rusijos imperijos konfesinė politika; Rusijos imperinė politika; Vienuolynų vizitacijos; Vilniaus diecezija; Vilniaus vyskupija; Vilniaus vyskupija XIX a.; Catholic Church; Confessional policies of the Russian empire; Diocese of Vilnius; Russian imperial policy; The Diocese of Vilnius; Vilnius diocese; Visitations of monasteries; Women congregations; Women's monasteries; Women's religious Ccmmunities.
ENIn the lands of the Grand Duchy of Lithuania, similarly, like in other European countries, the proceedings of abolishing the monasteries were executed. It was caused by the complex social, economic, political and inner causes of the Church. The state policy of the Russian Empire was particularly strict in the occupied territories. The number of monasteries and the monks was gradually limited, considering their benefit for the society. There were 18 monasteries that were the part of 8 monkhoods in the Diocese of Vilnius during the nineteenth century. The biggest group was Bernardine's (30%). The surviving documents show the polonisation of the monks. Most of the candidates were from the noble families. Women's community specialised in taking care of the girls, sick people, also in educational and other humanitarian activities. Therefore, the biggest number of women's monasteries was closed in the territories that were occupied by the Russian Empire. The enduring documents and the documents from the early nineteenth century reveal this fact. A large part of archived sources that act as the basis of these studies, are gone. The most valuable sources are the acts written during the visitations in the monasteries. The change in the functioning of the monastic structures in all dioceses occupied by the Russians, the reduction of the number of newcomers, the lack of educational activity funds testifies to the consistent policy pursued by the government at that time, which eventually led to the destruction of the monastery network in this territory.
