Geografia rekrutacji do klasztorów benedyktynek w Wielkim Księstwie Litewskim
LTPrieš padalijimus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) buvo šeši, laikinai septyni, benediktinių vienuolynai. Du iš jų (Nesvyžiaus ir Vilniaus) galima priskirti prie didžiausių Lietuvos moterų bendruomenių apskritai. Išlikę šaltiniai leidžia nustatyti ne tik daugumos vienuolių vardus, pavardes, bet ir jų geografinę kilmę. Autorės tyrimas rodo, kad 1591–1815 m. į du minėtus didžiausius vienuolynus stojo vienuolės iš visos LDK, į Vilniaus – daugiausia iš šiaurės ir vakarų, į Nesvyžiaus – iš pietinių ir rytinių LDK kraštų. Nesvyžiuje, kitaip negu Vilniuje, būta vienuolių iš Lenkijos ir miestiečių. Surinkti duomenys leido išskirti tris pagrindinius motyvus, kuriais, rinkdamosi vienuolijas, vadovavosi kandidatės. Renkamasi buvo pirmiausia tarp vienuolijų ir regulų, antras motyvas – nusistovėję giminių ryšiai su tam tikru vienuolynu, trečias – geografinis vienuolyno artumas. Dažnai įvardyti motyvai buvo susipynę, tačiau konkretesnei analizei trūksta detalesnės informacijos. Tik XVIII–XIX a. šaltiniai leidžia nustatyti, kiek prie vienuolynų buvusių mokyklų absolvenčių įstodavo į vienuolynus, kurie rūpinosi atitinkamomis švietimo įstaigomis. Varšuvos benediktinių sakramenčių atvejis rodo, kad, priešingai nei įprasta manyti, prie vienuolynų prisiglaudusios mokyklos nebūdavo išskirtinis vienuolių pašaukimų šaltinis. Kiekybiniai duomenys atskleidžia pasirinkimo motyvų klausimą, tačiau neleidžia išskirti kurio nors vieno, dažniausiai pasirinkimą lėmusio motyvo. Dar reikia pasakyti, kad keli nauji vienuolynai turėjo nustatytą bendruomenės narių skaičiaus limitą. Nors jo ne visada buvo griežtai laikomasi, naujokių priėmimą jis šiek tiek ribojo. Todėl ir išvadas apie vienuolynų populiarumą daryti sunku. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Benediktinės; LGK; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Moterų vienuolijos; Noviciatas; Vienuolynai; Benedictine; Benediktine; LGK; Lithuanian XVI-XVIII c. history; Monasteries; Noviciate; Sisters monkhood; The Great Duchy of Lithuania.
ENThere were six (temporarily seven) Benedictine monasteries in the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as GDL) before the partitions. Two of them (Nesvyžius and Vilnius) can be attributed to the largest Lithuanian women's communities in general. The extant sources allow to define not only the names of most of the monks, but their geographical origin as well. Author's study shows that in 1591-1815 nuns of all of the LDK were entering the biggest monasteries mentioned previously; the nuns mainly from the North and West were entering Vilnius monastery and the nuns from southern and eastern regions came to Nesvyžius' monastery. In Nesvyžius, otherwise than in Vilnius, there were monks that were Polish or townspeople. The collected data allowed to distinguish the three main criteria that the candidates were following when choosing the congregations. Firstly, the choice between the congregations and regulas, the second criteria was the relationships established by the relatives to a monastery, the third was how geographically close the monastery is from home. Usually there was a combination of the mentioned motives but there is a lack of more detailed information for more specific analysis. Only the sources from the 18th-19th century allow to determine how many graduates from the schools nearby the monasteries have joined monasteries, which took care of the relevant educational bodies. Warsaw benedictian's case shows that, contrary to the common perception, the monasteries closely related to the schools were not the exclusive reason for girls to become nuns. The quantitative data reveals the reasons for the choice, however, it does not indicate which was the most common motive. It should also be said that several new monasteries had a fixed limit on the number of members of the community. Although it has not always been strictly adhered to, the adoption of the freshmen was a bit restricted.
