LTMonografija skirta vienai iš svarbiausių XXI a. pradžios viešosios politikos sričių – kaimo politikai. Analizuojant jos evoliuciją išsivysčiusiose pasaulio šalyse nuo XX a. vidurio, kai pradėjus industrializuoti žemės ūkį kaimo politika tapo atskira bendrosios ekonominės politikos šaka, susitelkta į politikos idėjų tematiką, jų įgyvendinimo tikslus ir priemones, šių aspektų vertinimui panaudojant kokybinių struktūrų metodą. Šis metodas ne tik padeda suvokti naujų kaimo politikos idėjų atsiradimo priežastis, bet ir leidžia prognozuoti tolesnę jų turinio raidos trajektoriją. Be to, remiantis kokybinių struktūrų metodu formuojasi aiškesni kaimo politikos priemonių poveikio vertinimo principai, padedantys veiksmingiau panaudoti paramos lėšas. Metodo taikymo galimybės iliustruojamos analizuojant Lietuvos kaimo politiką, įgyvendintą 1990–2013 m. laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: Kaimo politika; Išsivysčiusios šalys; Kaimo politikos evoliucija; Metodologiniai požiūriai; Kaimo politikos strategijos; Žinių visuomenė; Industrinė visuomenė; Rural policy; Lithuania; Advanced countries; The evolution of rural policy; Methodological approaches; Rural policy strategies; Knowledge society; Industrial society; Kaimo politika; Išsivysčiusios šalys; Kaimo politikos evoliucija; Metodologiniai požiūriai; Kaimo politikos strategijos; Žinių visuomenė; Industrinė visuomenė; Rural policy; Lithuania; Advanced countries; The evolution of rural policy; Methodological approaches; Rural policy strategies; Knowledge society; Industrial society.