LTStraipsnio objektu pasirinktos dvi rytų aukštaičių vilniškių šnektos – Adutiškio ir Svirkų (Švenčionių r.), gyvenančios aktyvios daugiakalbystės sąlygomis, t. y. kontaktuojančios su baltarusių, rusų ir lenkų kalbomis. Lietuvių ir slavų kalbų sąveika, kuri ypač dinamiškai vystėsi XX a., analizuojama remiantis dvikalbių informantų kalbos duomenimis. Ši analizė leidžia teigti, kad pakraštinėse šnektose divergenciniai (izoliaciniai) procesai stipresni negu centriniuose tarmės arealuose. Dvikalbių informantų kalboje pastebima daugiausia užkonservuotų reliktų, ne tik inovacijų (integracinių pokyčių). Labiausiai pakinta tie kalbos lygmenys, kurie padeda vienu metu naudotis dviem skirtingomis kalbinėmis sistemomis (fonetika, taip pat kirčiavimas, leksika). Stabiliausias gramatikos sluoksnis – fleksija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir slavų kalbų sąveika; Vilniškių tarmės rytiniai pakraščiai; Adutiškio apylinkės; The integration of the Lithuanian and Slavonic languages; The eastern peripheries of Vilnius' dialect; Environs of Adutiškis.
ENThe objekt of this article – two small unites (of Adutiškis and Svirkos) of the eastern Vilnius’ higlanders’ subdialect that have active contact with the Belarusian, the Russian and the Polish. We analize the process of interaction of these languages and the changes of their status in society during the 20th century. The impact of Slavonic languages on the Lithuanian subdialects is analyzed on the bases of linguistic facts taken from bilingual informants. We make the conclusion that the processes of divergence in these peripheral areas are stronger than in the central dialects. The language of a bilingual person presents non only innovations, but also the most well conserved relics. The major changes are noticed in those layers of the language where both languages end up being used at the same time (phonetics, accentuation, lexicon). The inflexion is the most stable part of the grammar. [From the publication]