Konstrukcje nieagentywne w polszczyźnie wileńskiej

• Neveikiamosios rūšies konstrukcijos Vilniaus krašto lenkų kalboje
• Non-agentive constructions in Vilnius variant of Polish

LTTyrinėjimo objektu pasirinktos dvi neveikiamosios rūšies vilniečių kalbos konstrukcijos. Pirma iš jų – tai pasyvioji konstrukcija su sangrąžos dalelyte się, kurioje galimumas reiškiamas vardininko formos veiksniu, pvz. Owoce sprzedają się na ulicy (Vaisiai parsiduoda gatvėje). Tai yra archaizmas, stimuliuojamas rusų, baltarusių ir lietuvių kalbų konstrukcijų ir vertinamas kaip rusicizmas. Straipsnyje daug dėmesio skiriama Jano Karlovičiaus pastaboms apie tokias konstrukcijas ir siūlymus jas keisti (jie nėra semantiškai visai tikslūs). Antroji pasyvioji konstrukcija – tai predikatyvas trzeba (reikia) su įvardžiu arba su daiktavardžiu galininko linksniu ir su bendratimi: Mnie trzeba iść… (Man reikia eiti...). Tai plačiąja prasme pasyvus veiksmų aprašymo modelis, opozicinis aktyviajam modeliui (Ja muszę iść…- Aš turiu / privalau eiti...) ir atspindi pasyvų nusiteikimą likimo akivaizdoje... Galimumo (patientinės) formos įvairiose kalbose skiriasi dažnumu ir apimtimi, jose įvairiai funkcionuoja konstrukcijos – „coś się dzieje” (kažkas vyksta) ir jų opozicijos „ja coś robię”, „ja chcę” (aš kažką veikiu... aš noriu...). Antai anglų konstrukcijos - I must, I have to... į rusų kalbą verčiama pasyviąja konstrukcija - Mnie nužno. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktyvinė konstrukcija; Aktyvus aprašymo modelis; Archaizmas; Neveikiamoji rūšis; Neveikiamosios rūšies konstrukcijos; Pasyvinė konstrukcija; Pasyvus aprašymo modelis; Veikiamoji rūšis; Veikiamosios rūšies konstrukcijos; Veiksmažodis; Active construction; Active model of sentence; Active voice; Archaism; Passive construction; Passive construction with się; Passive model of sentence; Passive voice; Verb.

ENThe article focuses on two passive constructions. The first is passive construction with się ‘oneself’, common in today’s Vilnius variant of Polish (e.g. Karty telefoniczne kupują się w kiosku; literally: Phone cards buy themselves at a newsagent’s). In this construction object (patiens) is a subject of sentence in Nominative form. At first glance, one could consider these constructions as a Belarusian or Russian syntactic calque. Many authors of grammatical works (including Jan Karłowicz) understood these constructions like that and proposed to substitute them by other various constructions. However they should be considered as an archaism. The second passive construction is: trzeba (~’must’) + Infinitive + Dative (e.g. Mnie trzeba iść). This is a passive model event’s representation and it repulse passive attitude to life. Quantity of passive constructions in languages is very different – in Russian it is about 50 % of all constructions, in English they are not common. [From the publication]