"Dobrze być w tym towarzystwie i w Wilnie" (Cz. Miłosz): analiza pragmatyczna wpisów do księgi pamiątkowej Katedry Filologii Polskiej Uniwersytetu Wileńskiego

• "Gera būti šioje kompanijoje ir Vilniuje" (Cz. Miłoszas). Vilniaus universiteto lenkų Filologijos katedros svečių knygos įrašų pragmatinė analizė
• "It’s nice to be in this company and in Vilnius" (Cz. Miłosz): a pragmatic analysis of records in the memory guests book of the Department of Polish philology of Vilnius university

LTŠio straipsnio tikslas – išnagrinėti svečių knygos įrašus Vilniaus universiteto Lenkų filologijos katedros svečių knygoje. Analizuojama daugiausia jų struktūra ir mandagumo frazės. Įrašai yra mandagumo ryšių tarp adresanto ir adresato palaikymo rezultatas, daugumoje iš jų yra veiksmažodžiai „linkėti“ ir „dėkoti“. Aprašant svečių knygos įrašų pragmatinę struktūrą pasitelkiama J. Searle‘o šnekos aktų klasifikacija. Analizėje teigiama, kad visi įrašai yra kalbos makroaktai su pagrindine ekspresyvų intencija, kurių tikslas yra išreikšti savo jausmus, pergyvenimus, nuostatus apie aplinkinius ir išreikšti nuomonę. Asertyvus nagrinėjama kaip netiesioginius šnekos aktus, nes jų intencijoje teigti ar informuoti slypi pagrindinė intencija išreikšti pozityvias emocijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos aktai; Mandagumas; Pragmatinė analizė; Svečių knyga; Memory book; Politeness; Pragmatic analysis; Speech acts.

ENThe objective of this article is to analyse specific speech acts – 86 records in the memory guests book of the Department of Polish Philology at Vilnius University. The approach to empirical research adopted for this study is based on the classification suggested by J. Searle. Speech acts were classified according to their speech act composition. The paper investigates politeness expressions and realisation of expressives speech acts patterns with such verbs as „to wish“ /„to thank“, but a full discussion of speech acts lies beyond the scope of this study. It is confirmed that all analysed macroacts tend to reflect the main goal of expressives: to express the speaker’s attitudes and emotions towards the addressee. The results show that the major part of records was constituted by expressives, to a lesser extent by assertives and rarely by directives and commissives. [From the publication]