LTStraipsnyje keliamas tikslas – kultūriniu-antropologiniu aspektu analizuoti Lietuvos lenkų kalbos leksiką, funkcionuojančią Miłoszo poezijoje. Literatūriniai tekstai čia interpretuojami kaip kultūriniai tekstai. „Elegijoje dėl bėdų su lenkų kalba” (Elegia na kłopoty z polszczyzną) diskurso centras – sociolingvistinė subjekto situacija, susiklosčiusi jam esant homogeninės ir heterogeninės kultūrų paribyje. Ši situacija transformuojasi į subjekto egzistencinę būseną, o individualūs potyriai tampa pavyzdiniu modeliu, kuriame atsispindi visos bendruomenės patirtis. Vėlesniuose poetiniuose kūriniuose regionalizmai yra tarsi kultūrinė lenkų-lietuvių paribio idioma. Jie manifestuoja regioninį savitumą, demonstruoja paribio ir centro kultūros skirtybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elegija; Paribio kultūra; Poetika; Poezija; Regionalizmai; Regionalizmas; Česlavas Milošas; „Elegija apie bėdas dėl lenkų kalbos“; Borderlands; Czeslaw Milosz; Elegy; Periphery culture; Poetry; Region of culture; Regionalisms; „Elegia na klopoty z polszczyzną“.
ENThe aim of this article is the analysis of the lexis of Lithuanian vocabulary in Polish language appearing in Milosz’s poetry from the cultural and anthropological perspective. Literary works are being interpreted as cultural. In ‘Elegia na kłopoty z polszczyzną’ (‘Elegy for the problems with Polish language’) the main object is the sociolinguistic situation of the subject situated at the crossroads of homogeneous and heterogeneous culture. This situation reflected in its existential condition and individual experience becomes a communal experience example. In later works the Lithuanian wordings are a kind of a poetic idiom on the border of the Polish-Lithuanian culture. They evoke its regional specificity and indicate separation from the center culture. [From the publication]