Lietuvių ir latvių funkcinių stilių terminai

LTFunkcinių stilių pavadinimai – tai bene labiausiai įvairuojantys kalbotyros terminai daugelyje kalbų, tarp jų lietuvių ir latvių. Įvairavimą lemia nevienodai suprantamos stilių ribos, siekimas pavadinimu išreikšti ne tą patį stiliaus požymį (įprastinę vartojimo sferą, būdingą kalbos toną ar pan.), taip pat veikia kitose kalbose vartojami atitinkami terminai ir kt. Tiek lietuvių, tiek latvių kalbos funkciniai stiliai iki šiol palyginti mažai ištirti; įvairių stilių tekstų išsamus tyrimas leistų tiksliau apibrėžti stilių ribas, kartu tikslinti ir stilių terminus. Straipsnio tikslas yra išsamiau aptarti lietuvių ir latvių kalbų funkcinių stilių pavadinimų motyvaciją ir jų pasirinkimą bei vartoseną kiekvienoje iš gretinamųjų kalbų, kartu ir atsirinkti tinkamiausius abiejų kalbų stilių pavadinimų atitikmenis. Priimtinausia būtų visuma stilių terminų, kurių pažyminiai parinkti tuo pačiu pagrindu, sakysim, pagal būdingą vartojimo sferą. Remiantis aptartaisiais variantais atrinkti tinkamiausi abiejų kalbų gretinamajai stilistikai: publicistinis – publicistiskais; mokslinis – zinātniskais; šnekamasis – sarunvalodas; dalykinis – lietišķais; grožinis – daiļliteratūras. Kai kuriais atvejais iš dalies nusižengta vienos ar kitos kalbos tradicijoms ir teoriškai aptartiems požiūriams – tai daroma ieškant pusiausvyros tarp abiejų kalbų kalbinės raiškos. Kadangi lietuvių kalboje terminų įvairovė pasirodė esanti didesnė, kartais labiau prisitaikyta prie latvių kalbos terminų sistemos – tai pasakytina apie administracinio ir meninio stilių pavadinimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbotyros terminai; Funkciniai stiliai; Klasifikacija; Vartosena.

ENDenominations of functional styles are among the most varying linguistic terms in most languages, including Lithuanian and Latvian. Variation is predetermined by a different understanding of borders of the styles, seeking to express a different feature of a style by denominating it (a usual field of use, a function of a speech act, a peculiar tone etc.), also, corresponding terms from other languages are used. The purpose of the paper is to analyse the terms of stylistics in both the Lithuanian and Latvian languages as well as the unification of these terms for the purpose of comparative analysis. In scientific literature on the Lithuanian language, the terms of functional styles have appeared in Lietuvių literatūrinės kalbos istorijos įvadas by Jonas Palionis (1964): fictional (grožinės literatūros), scientific (mokslo), publicistic[4] (publicistikos), of official documents (or officialese) (oficialiųjų raštų; kanceliarinis) and of everyday conversation (or everyday spoken language) (kasdienio pašnekesio; buitinis šnekamasis). The beginning of research of Latvian language functional styles is associated with the appearance of a textbook on stylistics Latviešu valodas stila mãcîba: Materiãli latviešu valodas skolotãjiem (1961). It was prepared by a group of authors led by Maigone Beitina. The following five styles were identified in the book: of a spoken language (sarunvalodas), of official documents (lietiško rakstu), of scientific literature (zinãtniskãs literatūras), fictional (dailliteratūras), publicistic [4](publicistikas).