LTXIX ir XX amžių sandūroje lenkų ir lietuvių santykiai būtų supaprastinti, jei juos suvestume tik į ginčus ir gilėjančius konfliktus. Buvo pastebima dar viena kryptis. Tarp lenkų atsirado „šviesuolių“ – tai buvo negausi žmonių grupė, tačiau šių žmonių, rašytojų ir mokslininkų, autoritetas buvo didžiulis. Ypatingą vietą šioje grupėje užėmė Janas Karlovičius – žymus lenkų mokslininkas, dirbęs ir kūręs XIX amžiaus antroje pusėje. Kilęs iš istorinės Lietuvos ir susijęs su jos žemėmis beveik pusę amžiaus, LDK palikimą jis įtvirtino gausiuose savo darbuose, vienas pirmųjų apmąstė sudėtingą socialinę, kalbinę ir kultūrinę situaciją Lietuvos visuomenėje, pradėjo ją tirti taikydamas naujausius mokslinius metodus ir užsienio universitetuose įgytas plačias žinias. Jis jau seniai tyrė lietuvių folklorą ir kalbą, stengdamasis priartinti juos lenkų visuomenei. Atgimstantį lietuvių tautinį judėjimą Karlovičius priėmė supratingai ir palankiai. Jis palaikė asmeninius kontaktus su lietuvių veikėjais. Apie J. Karlovičiaus santykius su lietuvių tautinio atgimimo veikėjais liudija jo archyve išlikę laiškai ir kvietimai į literatų bei kalbininkų susitikimus Tilžėje ir Klaipėdoje. Jis susirašinėjo su Jonu Juška, Liudviku Jucevičiumi, Jonu Šliūpu, bet artimiausiais ryšiais buvo susijęs su Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu. Jano Karlovičiaus pažiūros ir veikla – tai nuolatinis teigiamas indėlis į lenkų-lietuvių santykius, kuriuos sudarė ne tik konfliktai ir vaidai, bet ir bandymai suprasti vieni kitus bei pastangos susikalbėti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Janas Karlovičius; Tautinis atgimimas; Lietuvių-lenkų santykiai; „Aušra“; Jan Karlowicz; Lithuanian national revival; Lithuanian-Polish relations; Polish-Lithuanian relations; “Auszra“ (“Dawn“); „Aušra“.
ENAt the turn of the 19th and 20th centuries the relations between Poles and Lithuanians would be simplified if we spoke only in terms of the conflicts and disputes. There was observed also another direction. Among the Poles there appeared a number of enlightened persons – writers and scientists, who gained huge authority. Jan Karłowicz, a famous Polish scholar, who worked and conducted his research during the second half of the 19th century, held a special place in this group. He was born in Lithuania and was closely tied with his homeland for almost half a century. The cultural heritage of the Great Duchy of Lithuania is dominant in his numerous writings. Jan Karłowicz was one of the first researchers who paid attention to the very complicated social, linguistic and cultural situation in Lithuania. He investigated it using the latest scientific methods and applying the vast knowledge, which he acquired at foreign universities. He is also considered to be one of the first Polish scholars who started investigating Lithuanian dialectology, etymology and onomastics as well as the Lithuanian language and tried to give them closer ties with the Polish society. J. Karłowicz witnessed the resurgence of the Lithuanian national movement and embraced it understandingly. He was in correspondence with Jonas Juška, Liudvikas Jucevičius, Jonas Šliūpas and Mečislovas Davainis-Silvestraitis and cultivated relationships with many other Lithuanian researchers of Lithuanian culture as well as members of the national revival, evidence of which is found in his letters and invitations to the meetings in Tilžė and Klaipėda as well as other archive sources preserved in Poland and in Lithuania. His views and extensive activities have positively contributed to the Polish-Lithuanian relations, which consisted not only of conflicts and disputes, but also attempts to understand each other. [From the publication]