LTStraipsnyje nagrinėjamos naujos mokslo metodologijos besiformuojančios XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje tautosakos bei tarmėtyros srityje. Ypatingas dėmesys skirtas J. Karlovičiaus ir M. Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimui, J. Karlovičiaus metodologijos teorijos apžvalgai bei šios teorijos praktiniam taikymui. Analizei atlikti pasitelkiami J. Karlovičiaus 1871 ir 1888 m. rengti patarimai tautosakos rinkėjams ir M. Davainio-Silvestraičio užrašytos tautosakos kūrinių rankraščiai. Šiose rankraščiuose atsispindi lietuvių folkloro rinkėjo talentas – padavimų rengimas spaudai lenkų kalba, išlaikant originalios lietuvių leksikos ypatybes. [Iš leidinio]
ENMy paper deals with the new research methodology that was emerging in late nineteenth and early twentieth century in the field of Lithuanian folklore. I pay particular attention to Jan Karłowicz and Mečislovas Davainis-Silvestraitis’ cooperation and to Karłowicz’s methodological revision of contemporary folklore theory and its practical application. I based my research on Karłowicz’s insights and suggestions, published in his folklore collections of 1871 and 1888, and on Davainis-Silvestraitis’ folklore manuscripts. The texts uncover the talent of these Lithuanian folklore collectors – they prepared volumes for publication in Polish but managed to preserve original features of Lithuanian lexicon. [From the publication]