Romantyzm Mickiewicza z perspektywy polskiej i litewskiej

• Mickevičiaus romantizmas iš lenkų ir lietuvių perspektyvos
• Mickiewicz’s romanticism in Polish and Lithuanian perspective

LTŠį straipsnį stimuliavo 1998 metais Vilniuje, plenere priešais Bazilijonų vienuolyną, vykęs muzikinis spektaklis, sukurtas pagal Adomo Mickevičiaus „Vėlines“. Spektaklio režisierė ir scenografė – Aplinkos teatro „Miraklis“ direktorė Vega Vaičiūnaitė. Pastaroji, plastinių vizijų kupina interpretacija dideliu laipsniu skiriasi nuo Lenkijos teatruose pastatytų „Vėlinių“; ji, autorės nuomone, leidžia atskleisti universalias Mickevičiaus kūrinio vertybes, peržengiančias laiko ir tautų ribas. Tokią išvada patvirtina Juliano Przybosiaus teiginį, jog Mickevičiaus „Vėlinės“ – tai „didžių vizijų ir filosofinių-moralinių sintezės teatras“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz); Adomas Mickevičius, Vėlinės, spektaklis, teatras „Miraklis“, universalizmas; Spektaklis; Teatras Miraklis; Universalizmas; Vega Vaičiūnaitė; Vėlinės; Adam Mickiewicz; Dziady; Dziady by A. Mickiewicz, a musical spectacle, Miraklis theatre, universalism of poetry; Miraklis theatre; Musical spectacle; Universalism of poetry; Vega Vaičiūnaitė.

ENA musical spectacle based on ‘Dziady’ (‘Forefather’s Eve’) by A. Mickiewicz staged in the open air near Basilian Monastery in Vilnius in 1998 inspired the author to write this article. Vega Vaičiūnaitė, a directress of an Environmental Theatre ‘Miraklis’ was a stage designer and director of the spectacle. In the author’s opinion, this interpretation, which deviates strongly from performances of ‘Dziady’ staged in theatres in Poland, let to extract timeless and supranational value of Mickiewicz’s masterpiece. Accurate statement by Julian Przyboś describes ‘Dziady’ by A. Mickiewicz as ‘a theatre of great visions and philosophical-moral syntheses’. [From the publication]