Czasy stare, czasy nowe : perspektywy rozwoju polonistyki wileńskiej

• Laikai senieji, laikai naujieji
• Old times, new times

LTStraipsnyje autorius analizuoja kultūroje funkcionuojančių sąvokų „tradicija“ ir „novatoriškumas“ („moderniškumas“) semantinį turinį bei aptaria jų santykių pobūdį. Išskiriami trys šių santykių tipai: tradiciškas, modernusis ir tarpinis, pagal kurį tradicija yra suvokiama kaip gyvas ir kūrybingas dabarties elementas bei kaip veiksnys, modeliuojantis ateities programavimą. Bendresnių svarstymų kontekste apibūdinama Vilniaus polonistikos būklė, akcentuojamas jos unikalumas, kurį lemia gimtosios ir užsienio polonistikos dermė. Autoriaus nuomone, tai suteikia Vilniaus polonistikai išskirtines plėtros galimybes. Tačiau greta iškeliamas pesimistiškas požiūris, egzistuojantis šiuo metu – polonistika susiaurinama iki užsienio filologijos lygmens. Tokia tendencija sietina su visoje Europoje pastebimais politinės biurokratijos bandymais valdyti universitetų struktūras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dekonstrukcionizmas; Modernizmas; Postmodernizmas; Progresas; Tradicija; Tradicija, modernizmas, postmodernizmas; Vertybės; Vilniaus polonistika; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Deconstructionism; Faculty of Polish philology in Vilnius; Modernism; Modernity; Postmodernism; Progress; Relativism; Timeless values; Tradition; Traditionalism; Trraditionalism; Value.

ENIn the text the author both analyses a semantic content of the notions of ‘tradition’ and ‘modernity’ existing in the culture and reflects a nature of relation between them. The author distinguishes three kinds of understanding of the relation: traditionalistic, modernistic and intermediate type. The last one understands tradition as an alive, active and creative element of the present time and, at the same time, as a factor that shapes planning of the future. These general reflections are the background for outlining the situation of faculty of Polish philology in Vilnius and they emphasize its unique spirit which comes from combining the features of both native and foreign philology. The author sees it as an unusual opportunity for Polish philology of Vilnius to develop. However, in an added note he states a rather poor situation of the faculty of Polish philology in Vilnius stemming from reducing its role to foreign philology only. The situation is seen in a context of European trends where politicized bureaucracy is now widely used to gain top-down external control over university structures. [From the publication]