LTŠiame straipsnyje keliamos problemos, susijusius su tradicinių filologinių programų modeliavimu universitetuose, kuriuose rengiami studentai iš etninių ir kultūrinių paribių. Viena vertus, čia susiduriama su komplikuotu skirstymu į svetimas ir gimtąsias filologijas, – pavyzdžiui, dėl studentų dvikalbystės, dėl skirtumų tarp įvairių mokyklų programų. Kita vertus, čia dar iškyla būtinybė plačiau traktuoti tos tautos, kurios kalba yra studijuojama, kultūrinę-socialinę ir politinę problematiką, ypač kai tai yra kaimyninės tautos. Trečia, filologijos studijas, plėtojamas pagal dvi specializacijas, istorijos-literatūros ir kalbotyros, verta papildyti kruopščiai apsvarstytomis programomis, susijusiomis su regionų poreikiais. Tokiu būdu būtų ugdomi ne tiktai kalbos ir kultūrų žinovai, bet ir platesnio profilio specialistai, kurių interesai apimtų svarbiausias atskiros šalies / valstybės ir jų tarpusavio santykių problemas. Tą galima pasiekti įvedant trečiąją specializaciją, traktuojamą kaip kultūrologija arba bendrojo profilio filologiją (polonistiką, lituanistiką). Labai svarbu, kad absolventai turėtų poreikį visada domėtis aktualiąja realybe ir nuolatos tobulėti. Atsižvelgdama į Vilniaus universiteto ir Varšuvos universiteto bendradarbiavimo šioje srityje dvidešimtmetį, autorė aptaria šio proceso ištakas bei gvildena kai kuriuos klausimus, susijusius su lituanistikos steigimu (vėliau transformuotos į baltistiką) Varšuvoje bei su polonistikos įkūrimu Vilniuje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltistika; Baltistikos studijos; Filologijos studijos; Filologijos studijų modeliai; Lituanistika; Lituanistikos studijos; Polonistika; Polonistikos studijos; Varšuvos universitetas; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Baltic Studies; Lithuanian Studies; Lithuanistic Studies; Modelling of philological studies; Polish Studies; Polonistic Studies; Warsaw University.
ENThe paper draws attention to the need for modelling the curricula of traditional language studies at universities that enrol young people from ethnic and cultural borderlands. On the one hand, certain complications arise when dividing language studies into foreign and native (e.g. the problem of social bilingualism, language diversity of schools), while on the other there emerges a necessity to give more extensive consideration to the historical and contemporary socio-political and cultural problems of the nation whose language one is studying, especially if neighbouring nations are involved. Thirdly, it is worth expanding language studies having two specializations – historical-literary and linguistic – to include a well thought-out curriculum, depending on regional needs, which would educate not only experts on language and culture but broader specialists in the most crucial issues of a given country/state and bilateral relations with that country. This can be achieved by introducing a third specialization described as cultural or general. It is important to develop a need in graduates to follow the current reality and to pursue lifelong learning. Due to the publication’s jubilee character the author outlines the beginnings of the collaboration between Vilniaus Universitetas and the University of Warsaw, also touching upon several issues related to organizing Lithuanian Studies in Warsaw and the course’s transformation into broader Baltic Studies as well as the launch of Polish Studies in Vilnius. [From the publication]