Antikinių vardų lietuvinimas: tarp tradicijos ir naujovių

LTStraipsnyje pristatomi Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) tyrimų rezultatai. Antikinių vardų rašybos lietuvių raštuose tradicija nėra stabili ar visuotinai įsigalėjusi. Tai akivaizdžiai rodo bazėje surinkti lietuviškos vartosenos atvejai lietuviškuose raštuose nuo seniausių laikų iki XXI a. pradžios. Iš esmės nėra pagrindo kalbėti apie antikinių vardų lietuvinimo tradicijas, nes tokių tradicijų nėra susiformavusių ir nusistovėjusių. Ypač tai pasakytina apie graikiškos kilmės vardažodžių lietuvinimą. Galime tik pastebėti įvairiais laikotarpiais vyravusias tam tikras tendencijas, kurios ir aptariamos šiame straipsnyje. Vienintelė ryški tradicija, ryškėjanti nuo pat pirmųjų lietuviškų raštų ir iš esmės išlaikoma dabartinėje vartosenoje, yra lotyniškų vardažodžių rašymas remiantis viduramžiškojo tarimo taisyklėmis. Graikiški vardažodžiai įvairiais laikotarpiais buvo transkribuojami labai įvairiai ir vargiai galima kalbėti apie kokią nors vyraujančią tradiciją. Tiesa, pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu vyravo principas lietuvinti graikiškus vardus, remiantis originalu, ir jeigu laikai nebūtų pasikeitę, tikriausiai būtų visai įsigalėjęs. [Iš leidinio]

ENThe problem of Lithuanization of Ancient names was and still is relevant and not fully resolved. It is manifested by varied spelling of names as well as by ongoing discussions and considerations of this matter in the media. Translated books are often subject to criticism: the translators and editors do not have the competences necessary to understand the patterns of ancient languages so that they could Lithuanize the names properly themselves, nor have they a unified reference. Development of the Digital Database of Ancient Names may be a solution to the problem. The tradition of spelling Latin and Greek ancient names is not stable or prevalent in Lithuanian writings. It is obvious from various cases of use in Lithuanian writings, collected in the Digital Database of Ancient Names. In fact, there are no grounds for speaking about traditions of Lithuanization, because such tradition was not formed or established. This is particularly true for transcription of proper names of Greek origin. We can only note certain tendencies and influences of other languages in different periods. The only clear tradition observed from the first Lithuanian writings and, in essence, maintained in modern use is writing Latin nouns according to the rules of medieval pronunciation. In Lithuania, this was the case due to activity of Catholic Church and cultural institutions (Vilnius University in 16th–18th c., etc.). However, in context of modern Europe this tradition seems obsolete, because the pronunciation of Classical Latin (1st c. BC) prevails in European universities and other cultural areas of different countries. Therefore, the originators of the project maintain the tradition and open the door for innovation at the same time: in the database of Ancient words, Classical Latin pronunciation version of nouns is presented next to the medieval pronunciation version.Pooling proper nouns in a single database provides a more general view and allows establishing the criteria for Lithuanization of names as well as formulating general principles and specific rules, i.e. enables attempts to develop a theoretical Lithuanian transcription system. On the other hand, a perfect system is hardly possible – each rule has exceptions, taking into account established spelling of individual nouns. The main principle of the database is to maintain phonetic and morphologic parameters of Greek and Latin nouns as close to the original as possible by harmonising them with the patterns of the Lithuanian language and with regard to prevalence of Greek and Latin nouns in Modern Lithuanian. [From the publication]