LTKnygoje nagrinėjama filosofinė kultūra bei universitetinė filosofijos disciplina Vilniuje ХIХ a. pirmoje pusėje. Tiriamos libertinizmo ir tradicionalizmo, empirizmo ir apriorizmo, sensualizmo ir brandžios Apšvietos filosofijos priešpriešos, atskleidžiami Vilniaus epistemologinės mokyklos bruožai, profesionalus romantizmo teoretizavimas, mokslo filosofija ir populiariosios filosofinės minties apraiškos, pristatomos filosofinio gyvenimo tuometiniame Vilniuje figūros ir įvykiai. Orientuojamasi į prof. habil. dr. Romano Plečkaičio (1933-2009) iškeltą nuoseklių Lietuvos intelektinės minties istorijos tyrimų programą, pasinaudojama profesoriaus metodiniu ir dalykiniu įdirbiu. Tyrimai paremti samprata, kad Lietuvos filosofija yra Vakarų filosofinių teorijų recepcija ir savitas indėlis į pasaulinės filosofijos lobyną; jog tai jungtis, siejanti didžiąsias minties tradicijas ir pasaulio apmąstymą mūsų tautos šiandienos požiūriu. Yra ryšių, siejančių senosios Lietuvos daugiakalbę, daugiakultūrinę patirtį su moderniosios Lietuvos intelektiniais vyksmais. Užmirštų jungčių pažinimui pasitarnauja senosios Vilniaus filosofijos palikimas.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Apšvietos epocha; Antanas Tatarė; Philosophy; Antanas Tatarė; Enlightenment.
EN[...] The object of this monograph would be to tie up the results of the abovementioned investigations of the researchers of three nations, provide an expanded and enriched picture of the philosophical culture in Vilnius contributing to it an element of Lithuanian studies. Up until recently the philosophical thinking of that period has been treated as a phenomenon of exceptionally Polish culture. The author of the monograph doesn't overestimate the ethnical background of the philosophers, taking as basic a thesis that Vilnius used to be an open, multilingual, multicultural and polyphonic city, historical capital of Lithuania propria. People who used to work and create in Vilnius called themselves "litwyny" - "Lithuanians". The extremes of philosophical worldview have been distinguished in the monograph. It concludes that the differentiation of the worldviews was at the peak of diversity and internal tension at the beginning of the XlXth century. The philosophical space could be structured by distinguishing a) deism (a product of theoretical formation of the Enlightenment related with a reception of Physiocracy and development of natural sciences), b) theism (represented by traditionalism and a spiritualism of Romanticism of the second decade of XlXth century) and c) atheism (not yet enough investigated radical trend of Enlightenment related with a reception of D'Holbach and Diderot). The monograph provides the data on a relatively high philosophical engagement of Vilnius citizens, their feministic and libertine outlooks, and broad curiosity in Philosophy. These are brand new phenomena both for Lithuanian and Polish studies. [...]. [From the publication]