Istorija kaip kalbos ir raštijos stilistinio savitumo veiksnys (lietuvių ir latvių paralelės)

LTSąlygiškai galima skirti tris ekstralingvistinius (nekalbinius) stilistinio nacionalinės kalbos savitumo veiksnius: erdvę (aplinka, tėvynė), laiką (valstybės, taip pat kalbinės visuomenės istorija) ir tautinę individualybę (tautinis charakteris, tautinis mentalitetas, tautinis pasaulėvaizdis ir pan.). Su istorija yra susijusi socialinė visuomenės struktūra, o šioji tiesiogiai lemia stilistinę kalbos sistemą, stilistinę kalbos bei raštijos sklaidą (diferenciaciją). Stilistinį lietuvių ir latvių kalbų bei raštijos artimumą, be kitų veiksnių, lėmė kalbų giminingumas, teritorinė kaimynystė, bendrieji istorijos bruožai. Abiejų kalbų stilistikoms aktualūs tokie konkrečiai su tautos istorija susiję reiškiniai: 1) funkcinių stilių užuomazgos; 2) bendrinės kalbos kūrimosi specifika; 3) kalbos etiketo apraiškos; 4) grožinės literatūros stilistinis savitumas. Gretinamosios stilistikos tyrimuose vienas iš pagrindinių uždavinių yra nustatyti knyginės ir šnekamosios kalbos atspalvių raiškos priemonių santykius, taip pat ir vadinamojo neutralaus stiliaus vietą tarp gretinamųjų kalbų. Istorijos veiksnių apžvalga leidžia kelti hipotezę, kad lietuvių bendrinės kalbos neutralusis stilius, palyginti su latvių kalba, yra daugiau pastūmėtas šnekamosios kalbos link. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinis stilius; Latvių kalba; Raštijos istorija.

ENConventionally, one can distinguish three extra-linguistic (non-linguistic) factors of stylistic uniqueness of a national language: space (environment, fatherland), time (national history, also history of spoken society) and national identity (national character, national mentality, national worldview and so on). Social structure of society is related to history, it directly determines stylistic language system, stylistic circulation (differentiation) of language and writing. Stylistic proximity of Lithuanian and Latvian languages and writings, among other factors, were determined by kinship ties among these languages, territorial neighborhood, and common historic features. Styles of both languages are concerned with the following phenomenon specifically related to nation’s history: 1) inception of functional styles; 2) specific features of evolving common language; 3) manifestations of language etiquette; 4) stylistic uniqueness of fiction literature. One of the main tasks facing researchers working in the field of comparative stylistics is to establish connections between expression means of shades of written and spoken language, also the role of so-called neutral style in compared languages. An overview of historical factors allows one to put forward a hypothesis that neutral style of common Lithuanian language, compared with Latvian language, is closer to spoken language.