Profesinio identiteto formavimasis socialinio darbo praktikoje: komunikacinės kompetencijos aktualizavimas

LTStraipsnyje siekiama pagrįsti komunikacinės kompetencijos aktualumą socialinio darbo profesinio tapsmo procese. Atsižvelgiama į sąvokos socialinis sąsajas su ekonomikos, politikos kryptimis bei prioritetais, socialinio darbo pokyčiais praktikoje, pabrėžiant komunikaciją kaip veiklos ir patirtinio mokymosi galimybę bei šaltinį. Remiantis teorinės ir empirinės analizės rezultatais, analizuojamas pagalbos šeimai procesas, akcentuojant galimybę plėtoti komunikacinę kompetenciją individualios intervencijos procese ar grupėje. Straipsnyje laikomasi mokymosi paradigmos ir socialinio įgalinimo metodologinių nuostatų, išryškinančių aktyvaus ir atsakingo veikėjo poziciją, bendradarbiavimo reikšmę, lemiančias profesinės veiklos sėkmę. Straipsnio pradžioje aptariamas dinamiškas ir nuolat kintantis socialinio darbo kontekstas, lemiantis tarpasmeninės komunikacijos trukdžius ir problemas, pagrindžiama komunikacinės kompetencijos plėtotės būtinybė. Analizuojant mokymosi konstruoti įgalinantį santykį su šeima teorines galimybes, aptariamas patirtinio mokymosi procesas, apibūdinama jo struktūra, dalyvių tarpusavio komunikacija, lemianti turinio konstravimą, naujų žinių kūrimą. Išryškinamos empirinės profesinio identiteto formavimosi prielaidos, atskleidusios „pasilikimą“ pirminėje profesionalizacijos proceso fazėje. Aktualizuojant komunikacinės kompetencijos plėtotę pagalbos šeimai procese, atskleidžiami esminiai profesionalizacijos nuostatų realizavimo trukdžiai, nulemti socialinių darbuotojų ir šeimos, kaip kliento, komunikacijos problemų. Atskleidžiama praktiko eksperto arba supervizoriaus palydėjimo būtinybė patirtinio mokymosi procese, formuluojama įžvalga, kad toks palydėjimas įgalina praktiką pasitelkus refleksiją plėtoti savo, kaip socialinio darbuotojo, profesionalumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesionalizacija; Pagalbos procesas; Šeima; Komunikacinė kompetencija; Patirtinis mokymasis; Refleksija; Professionalization; Helping process; Risk family; Communicative competence; Experiantal learning; Reflextion.

ENThe article aims to justify the relevance of communication competence in the process of professional development. There is taken into consideration the connection of concept “social” with trends and priorities of economy and policy, changes in social work practice, emphasizing the communication as possibility and source for professional action and experiential learning. On the basis of theoretical and empirical results of analysis there is discussed the helping process for the risk family and the possibility to develop the communication competence in the process of individual intervention or group intervention. At the first part of article the learning paradigm and social empowerment methodological guidelines, which emphasize the position of active and responsible character and the meaning of collaboration, which determine the success of professional activity. There is discussed the context of the social work, which impact interpersonal communication obstacles and arising problems, the necessity to develop communicative competence is emphasized. Analyzing theoretical assumptions for learning in practice construction with aim to develop empowering relationship with family, there is discussed experiential learning process, definition of its structure, reciprocal communication, construction of practice content, the creation of new knowledge. The results of qualitative research revealed the problems of communication between social worker and family as a client. Social worker with sufficient practical activity experience usually remains in the primary phase of help process – contact establishment. In one case family proactiveness is expected but it remains “invisible”. The research revealed the individual process of experiential process the necessity of practitioner-expert or supervisor coaching in the experiential learning process by self-assessing and combining practical knowledge. [From the publication]

• Bendradarbiavimu grindžiama socialinė partnerystė : studentų praktikos organizavimo teorinės prielaidos / Nijolė Petronėlė Večkienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2011, [Nr.] 8, p. 113-134, 236-237.
• Benefits of experiential based learning: a case of students participation in the project "Villages on move Baltic" / Viktorija Piščalkienė, Hans Ingemann Lottrup. Sveikatos mokslai. 2018, t. 28, Nr. 6, p. 5-15.
• Family social work practices in the context of transitional Lithuanian society / Julija Eidukevičiūtė. Rovaniemi : Lapland University Press, 2013. 230 p.
• Mokyklos vadybos kultūros labirintai / Lina Bairašauskienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. 250 p.
• Mokomosios socialinio darbo praktikos turinio sistemiškumo prielaidos / Julija Eidukevičiūtė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2011, [Nr.] 8, p. 149-162, 238.
• Need for managerial competencies in social work practice / Lina Kazokienė. Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje. 2023, 19, p. 19-23.
• Paramą teikiantis bendradarbiavimas socialinio darbo procese : nuo idėjos link praktikos / Nijolė Petronėlė Večkienė, Indrė Dirgėlienė. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 11 (22), p. 35-43, 124-133 (anglų kalba).
• Practical preconditions for the development of interdisciplinary collaboration competence in healthcare / Raimonda Brunevičiūtė, Nijolė Petronėlė Večkienė, Jelena Bogdanova, Antanas Pikčiūnas. Santalka: filologija, edukologija. 2011, t. 19, Nr. 2, p. 132-140.
• Socialinio darbo, kaip pagalbos žmogui profesijos, raidos aspektai / Vanda Kavaliauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2005, t. 15, p. 230-239.
• Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams su intelekto ir (ar) psichikos negalia / Vida Gudžinskienė, Lilita Rimkevičė. Social inquiry into well-being 2021, 19, 2, p. 114-133.
• Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis / Tomas Virbalis, Inga Arbataitienė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2023, nr. 19/2, p. 97-106.
• Studentų adaptacijos kompleksiškumas organizacijoje praktikos proceso kontekste / Julija Eidukevičiūtė, Neringa Kiznytė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009, [Nr.] 3, p. 91-103.
• Tapatybės ugdymas identiteto ir socialinio identiteto teorijų kontekste / Lina Bairašauskienė. Scientific research in education. Vol. 2 / editing: Rūta Girdzijauskienė, Liudmila Rupšienė, Lilia Žukauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 15-22.
• Tapatumo paieškos ir ugdymas paradigminės dichotomijos konflikte / Lina Bairašauskienė. Pedagogika. 2019, 135, p. 85-101.
• Teorijos ir praktikos ryšio plėtotė socialinio darbuotojo profesinėje veikloje / Indrė Dirgėlienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2008, t. 20, p. 90-101.
• The Challenges of apprenticeship: the status quo of professional masters’ pedagogical competencies / Nijole Ciuciulkiene, Ilona Tandzegolskiene, Gita Ingrida Stupelienė. Society. Integration. Education 2022, vol. 1, p. 732-743.
• Tutoriaus ir mentoriaus funkcijos socialinio darbo studentų mokomosios praktikos procese = Functions of the tutor and mentor in the process of field practice of the social work students / Nijolė Večkienė, Julija Eidukevičiūtė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2009, Nr. 17, p. 204-228.