Lietuvių ir latvių stilistikos terminija gretinamuoju aspektu

LTStilistika susijusi ne tik su visomis kalbotyros šakomis, kurios tyrinėja kalbos lygmenis, bet ir su retorika, literatūrologija (iš šių mokslų ji atsirado), su teksto lingvistika, sociolingvistika ir kt., todėl sunku išskirti vien tik jai priklausančius terminus. Kai kuriose kalbose (vokiečių, anglų) parengti net specialūs terminų žodynai, o lietuvių ir latvių stilistikos terminija įtraukta į kalbotyros terminų žodynus, taip pat enciklopedijas. Straipsnyje gretinami lietuvių ir latvių stilistikos terminai. Kilmės atžvilgiu dauguma stilistikos terminų lietuvių ir latvių kalbose yra tarptautiniai – tradiciškai lotynų arba graikų kilmės, tačiau stilistikos terminijos dalimi yra tapę ir skoliniai iš nacionalinių kalbų (akivaizdžiai dominuoja prancūzų kalba). Kartais skolintus terminus gretinamose kalbose skiria morfologiniai rodikliai, pvz., giminė (asonansas – asonanse). Savo ruožtu pagal struktūrą abejose kalbose greta plačiai paplitusių vientisinių terminų vartojama nemažai sudėtinių terminų. Vis dėlto vienodos sandaros terminai kartais skiriasi priklausomųjų dėmenų forma, pvz., lietuvių kalboje vartojamą pažyminį, išreikštą būdvardžiu, latvių kalboje dažnai atitinka daiktavardžio kilmininkas (publicistinis stilius – publicistikas stils). Ir vienos, ir kitos kalbos stilistikos terminijoje susiduriama su sinonimijos apraiškomis, pvz., savos kalbos ir tarptautinis terminas (tokių pavyzdžių daugiau lietuvių kalboje). Visi straipsnyje aptarti lietuvių ir latvių stilistikos terminų panašumai bei skirtumai – pirmas žingsnis link gretinamosios lietuvių ir latvių stilistikos tyrimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir latvių stilistikos terminija; Gretinamasis aspektas; Stiliaus figūros; Kalbos raiškos priemonių pavadinimų variantai; Terms of the lithuanian and latvian stylistics; Comparative aspect; Style figures; Names of different variants of language expression.

ENStylistics is related not only to all branches of linguistics which analyse layers of languages, but also to rhetoric, literary studies (from which it developed), text linguistics, socio-linguistics, etc. Therefore it is difficult to name terms pertaining exclusively to stylistics. In some languages (German, English) special vocabularies of terms are prepared, whereas terms of Lithuanian and Latvian stylistics are listed in vocabularies of linguistic terms as well as encyclopaedias. Terms of Lithuanian and Latvian stylistics are compared in the article. As regards the origin, most terms of stylistics in Lithuanian and Latvia language are international – usually of Latin or Greek origin. However, borrowings from national languages have also become a part of stylistics terminology (obviously predominant in the French language). Sometimes borrowed terms in the compared languages differ in their morphological features, e.g. the gender (asonansas – assonance). Moreover, there are quite a few compound terms amongst widely spread simple terms. Nevertheless, terms with identical structure differ in the form of subordinate constituents, e.g. the Lithuanian attribute expressed by an adjective corresponds to the Latvian genitive of a noun (publicistinis stilius – publicistikas stils). There are cases of synonymy in stylistics terminology in both languages, e.g. a term from the language and international one [7](such examples are more frequent in the Lithuanian language). All similarities and differences between stylistics terms in the Lithuanian and Latvian languages are the first step towards the contrastive analysis of Lithuanian and Latvian stylistics.