Sovietizacijos ypatybės Lietuvoje 1945 m. vasarą. Lietuvos SSR pirmasis inteligentų suvažiavimas

LTReikšminiai žodžiai: Lietuva, sovietų (LSSR); Režimai; Sovietizacija; Inteligentija; Soviet Lithuania; Sovietisation; Intelligentsia; Regimes.

ENThe congress of the Soviet intelligentsia was held in Vilnius on 10–14 July 1945 at the time when the tendencies of the centralistic and repressive politics began to gain strength. In the spring of 1945 at a meeting of the Lithuanian bureau of the Central Committee of the All-Union Communist Party it was decided to activate the fight against the armed and unarmed underground. A large-scale military operation against the partisan movement was planned and launched. In mid-July mass deportations of partisan families started. The campaign of the Russification of the Lithuanian Communist Party gained momentum. In the article drawing on the practically unknown archival sources answers to a few more important questions given: what goals the Lithuanian authorities pursued holding the congress and what demands some of its delegates put forward. Several conclusions are made: firstly, the Soviet Lithuanian authorities holding the congress strove to involve the intelligentsia in the “building” of the socialist system and in the “fight against the bourgeois nationalists”. The approval of the Soviet policies expressed by the intelligentsia would have added to the legitimacy of the authorities, which was greatly important at the time when the partisan movement was becoming stronger. There were several signs of such approval: an appeal to the intelligentsia of Soviet Lithuania was issued, a greeting was sent to Stalin. Secondly, the congress participants, the Lithuanian intellectuals, agreed to support the “building” of socialism on condition that Lithuanian national culture would be protected by the government. It was not by chance that the congress expressed the necessity to make the old traditional Lithuanian capital city, Vilnius, “more Lithuanian”. This goal was characteristic of various groups of the intelligentsia – those who tended to collaborate with the authorities and those who opposed them.Thirdly, it can be supposed that some members of the leadership of Soviet Lithuania thought that it was possible to conclude a deal with the “old” intelligentsia that was formed in “bourgeois Lithuania”. The essence of the deal can be described as follows: the leadership fulfils the main – national and cultural – expectations of the intelligentsia, while the latter supports its policies. Unfortunately, if some Lithuanian communists had such hopes they were shattered in real political life. Moscow began to accelerate Lithuania’s sovietisation. It was not by chance that the people sent by Moscow to watch the congress criticised its outcome. Fourthly, in the policies of the Soviet Lithuanian leadership the attitudes of national bolshevism prevailed, while those of a part of the Lithuanian intelligentsia were of national communism. [From the publication]

• Between universalism and localism: the strategies of Soviet Lithuanian writers and "sandwiched" Lithuanian ethnic particularism / Vilius Ivanauskas. Literary field under communist rule / edited by Aušra Jurgutienė, Dalia Satkauskytė. Boston: Academic Studies Press, 2018. P. 37-55.
• Justas Paleckis ir jaunieji valstiečiai liaudininkai Lietuvai atgaunant Vilniaus kraštą (1939 m. ruduo) / Mindaugas Tamošaitis. Vilniaus istorijos metraštis. 2007, t. 1, p. 137-161.
• Kas nutiks Čiurlioniui? Ideologinės manipuliacijos 1950-ais Dailininkų sąjungoje vykusiame aptarime „Dėl M.K. Čiurlionio kūrybinio palikimo įvertinimo" / Pillė Veljataga. Čiurlionis ir pasaulis / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Salomėja Jastrumskytė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 496-508.
• Kita mėnulio pusė : Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais / Mindaugas Pocius ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 426 p.
• Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944-1953 : Sovietų Sąjungos politinių struktūrų, vietinių jų padalinių bei kolaborantų vaidmuo vykdant nusikaltimus 1944-1953 m. : istorinė studija ir faksimilinių dokumentų rinkinys / Vytautas Tininis. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. 3 t. (340, 335, 359 p.).
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Mintis, 1996. 494 p.
• Psichologijos mokslo likimas Lietuvos aukštosiose mokyklose Antrojo pasaulinio karo metais / Ignė Rasickaitė. Lietuvos istorijos studijos 2022, t. 50, p. 110-129.
• Sniečkus. 33 metai valdžioje : (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža) / Vytautas Tininis. Vilnius : [Karminas], 2000. 284 p.
• Stalininio laikotarpio dailės kritika Lietuvoje: doktrininė retorika ir meniškumo sauga / Pillė Veljataga. Logos (Vilnius). 2019, 99, p. 135-142.
• Stalininio laikotarpio Vilnius: sovietinio miesto mito formavimas / Živilė Mikailienė. Patogus ir nepatogus paveldas: mokslinio seminaro-diskusijos medžiaga, 2015 m. balandžio 2 d. Kaunas : Arx reklama, 2016. P. 22-37.
• Stalinizmas ir etnokultūros institucionalizavimas. Pirmoji dainų šventė sovietinėje Lietuvoje 1946 m / Vladas Sirutavičius. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/1, p. 127-144.
• Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944-1947, 1955-1959 m.) / Vitalija Stravinskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 510 p.