Žiniasklaidos kalba ir stilius: tartis ir kirčiavimas Irena Smetonienė
LTMokomoji priemonė „Žiniasklaidos kalba ir stilius“ skirta to paties pavadinimo kursą klausantiems žurnalistikos studentams. Čia atrinkti tie fonetikos aspektai, kurie yra tarties teorijos pagrindas, išaiškinami tarties standarto reikalavimai, pateikiamos praktinės užduotys, kurios gali padėti įtvirtinti tarties standartą ir ištaisyti individualius nukrypimus nuo jo. Nors žurnalistų pagrindinis darbo įrankis yra kalba, tačiau jie nėra kalbos specialistai, todėl šioje priemonėje pavyzdžiai teikiami netranskribuoti, kaip įprasta specialistų vadovėliuose ir moksliniuose darbuose. Praktiškai pastebėta, kad, norint įtvirtinti teoriją ir sužinoti individualias tarties bėdas, reikia taisyklingai tarti atskirus žodžius, o tik po to skaityti rišlų tekstą. Atskiri žodžiai pratybų dalyje teikiami ne abėcėlės tvarka, o nuo daiktavardžių iki dalelyčių. Rišlių tekstų teikiama labai nedaug – jie skirti individualiam darbui ne auditorijoje. Po kiekvienos teorinės dalies pateikta literatūra, kurioje studentai gali pasiskaityti daugiau apie rašomą dalyką. Mokomojoje priemonėje nekalbama apie tarties klaidas, bet stengiamasi išdėstyti, kaip ir kodėl turi būti. Daugelis dabartinių studentų kalba standartine kalba su tam tikru regioniniu atspalviu, todėl nenagrinėjami tarminiai niuansai, pagrindine taisyklingumo bėda nebelaikomos kitos kalbos, įsivesta nauja sąvoka – individualus nukrypimas nuo normos. Priemonės pirmoje dalyje pateikiama trumpa standartinių kalbų kūrimosi istorija (tarp jų ir lietuvių), supažindinama su kalbos politika ir pagrindiniais jos momentais.Reikšminiai žodžiai: Žurnalistai; Tartis; Norminimas; Kalbos klaidos; Journalists; Pronunciation; Standardization; Language errors.
ENThe teaching material "Žiniasklaidos kalba ir stilius" ("The speech and style of journalism") is dedicated to students of journalism that are learning the program with the same name. The aspects of phonetics that are the basis of the theory of pronunciation, the requirements of standard pronunciation, practical exercises that can help to develop the standard pronunciation and correct the individual mistakes are gathered in this material. Although the main tool of work for journalists is speech, they are not the specialists of language, therefore the examples in this book are given not transcribed unlike in the textbooks or research papers of language specialists. It was noticed that in order to learn the theory and to understand the individual mistakes of pronunciation, the correct pronunciation of separate words is needed, only then the coherent text can be read. Separate words are given not alphabetically but by the part of the speech: from nouns to particles. There are little coherent texts given. They are intended for the individual work outside of the class. The literature is given for students to read more about the subject of learning after every theorical class. The main focus is to explain how and why to learn it not to discuss the mistakes of pronunciation. Some of the students nowadays speak in the standard language with a hint of a regional accent, therefore, the details of dialects are not being analysed. Other languages are not thought to be the main reason of incorrect language use; a new term is proposed – an individual abnormality. In the first part of the material a short history of standard languages' development (including standard Lithuanian), the policy of language and its main moments are given.
