Pasaulio kūrimas kai kurių šiuolaikinių lietuvių ir lenkų poetų kūryboje: nuo socrealizmo iki dabarties

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pasaulio kūrimas kai kurių šiuolaikinių lietuvių ir lenkų poetų kūryboje: nuo socrealizmo iki dabarties
Alternative Title:
Creation of the world in works of certain contemporary Lithuanian and Polish poets: from socrealism till present
In the Journal:
Literatūra [Lit. (Vilnius. Online)] [Literature]. 2014, t. 56 (1), p. 40-67
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tikslas – šiek tiek nušviesti naujausios lietuvių ir lenkų poezijos lauką, tiesiogiai paveiktą sudėtingos XX amžiaus II pusės politinės aplinkos. Būdamos artimomis kaimynėmis lenkų ir lietuvių literatūros pasipriešinimo primestai ideologijai strategiją kūrė skirtingais būdais ir formavo skirtingas literatūros tradicijas. Socrealizmo kanonui lenkų literatūra priešpriešino naują poezijos programą, kurios koncepcijoje glūdinti tiesinė istorijos samprata įkūnijo krikščioniškiesiems idealams artimą metafizinį turinį. Tuo tarpu lietuvių literatūra programų ir manifestų tuo metu nesukūrė, tačiau į utopinę laiko tiesę reagavo taip pat. Baltų gamtos pasaulėjauta tapo programinė visai sovietinės literatūros aplinkoje išaugusiai lietuvių poezijai, o gamtos ciklo laikas, paisantis gamtos prigimties ir logikos, tapo vienu iš lemtingų semantinių sprendimų, veikusių metafizinį to laikmečio mąstymą ir nulėmusių šiuolaikinės lietuvių poezijos pobūdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltiškosios kultūros priešistorė; Gamtos pasaulėjauta; Lenkų poezija; Lietuvių poezija; Moralinis krikščionybės autoritetas; Pasaulio kūrimas; Socialrealistinė poezija; Socrealizmas; Sovietinė literatūra; Creation of the world; Lithuanian poetry; Moral authority of Christianity; Nature attitude; Polish poetry; Prehistory of Baltic culture; Social-realist poetry; Societ realism; Soviet literature.

ENDuring the decades of the first independence, Lithuanian poetry has followed the European tradition of modernism. The best Lithuanian poetry represented authentic European modernism, its stylistic diversity and individualism. Nevertheless, the Soviet reality limited Lithuanian literature to a particularly hermetic world that protractedly ignored the experience of European art; it exalted socialist realism and its collectiveness, as well as impersonality. Lithuanian social-realist poetry has essentially encroached on the historical memory of town and culture as well as Christian metaphysics. Without metaphysics, contemporary Lithuanian poetry has faced the physical and utopian time line of Communism, propagated by the dogmas of socialist realism. Talented Lithuanian poets didn’t consider that such a possibility can be creative. During the Soviet era Lithuanian literature had been looking for its ontological identity in the prehistory of Baltic culture, international mythology of the earth ethos and the non-historical space of the Orient, which during the decades of the second independence were anchored already as a tradition of Lithuanian poetry. Meanwhile, in Polish literature, even during the period of socialist realism, they were able to stay in Christian discourse, and this was due to a stronger tradition of modernism, which allowed to carry out complex and more purposeful experiments of poetic form. When independence was restored, similar tendencies became significant: young Polish and Lithuanian writers adored some Polish poetry classics (mostly the neo-classics: Cz. Miłosz, Szymborska and Herbert) and were able to retain if not the attitude of Christian metaphysics then at least that of Christian ethics, as well as the philosophical and moral authority of Christianity under the circumstances of Soviet censorship.Towns and the history of human culture have become the mark of the world-view of contemporary Polish neo-classicism. Nobel prizes provided those marks with important international recognition. The civic attitude of Cz. Miłosz, as well as poetic philosophy in emigration writings, facing the regained independence of Poland have become an important moral argument for the expansion of the neo-classicist school in Poland. The excellence of Szymborska’s and Herbert’s poetry and philosophical attitude created a pretext of prosperity for the neo-classicist tradition in Polish poetry. [From the publication]

DOI:
10.15388/Litera.2014.1.9778
ISSN:
0258-0802; 1648-1143
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/61622
Updated:
2018-12-17 13:55:08
Metrics:
Views: 20    Downloads: 4
Export: