Kreipinių vartojimas moterų ir vyrų kalboje reiškiant pyktį elektroniniame diskurse

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kreipinių vartojimas moterų ir vyrų kalboje reiškiant pyktį elektroniniame diskurse
In the Journal:
Kalba ir kontekstai. 2016, t. 7(1), d. 1, p. 267-275
Summary / Abstract:

LTVisuomenei vis modernėjant globalizacijos akivaizdoje susiduriama su komunikacijos erdvių kaita. Tačiau asmuo lieka toks pat - su žmogiškais instinktais ir emocijomis, reiškiamomis ne tik įprastoje realybėje, bet ir interneto erdvėje. Šiame straipsnyje gilinamasi į vienos iš pagrindinių emocijų - pykčio - leksines raiškos ypatybes internete. Siekiama išsiaiškinti, kokius kreipinius, norėdami išreikšti pyktį lietuvių kalba elektroniniame diskurse vartoja vyrai ir moterys. Remiamasi interneto socialinio tinklo Facebook 2016-ųjų kalbinės vyrų ir moterų pykčio raiškos tyrimo duomenimis. Apie pykčio, kaip emocijos, raiškų rašyta nemažai, tačiau daugiausia psichologiniu aspektu, o straipsnyje Kreipinių vartojimas moterų ir vyrų kalboje reiškiant pyktį elektroniniame diskurse pagrindinis dėmesys skiriamas lingvistinės pykčio raiškos analizei. Tyrimas rodo, kad interneto erdvėje kreipiniai dažniausiai įžūlūs, nepagarbūs. Nepaisant to, kad bendraujantieji nepažįstami, supykę komunikuojantys asmenys kreipdamiesi vieni kitus vadina ne tik vardais, pavardėmis, bet ir įžeidžiais arba bent jau tam tikrų neigiamų konotacijų turinčiais žodžiais.Pykstant elektroninėje erdvėje vartojamus kreipinius galima išskirstyti į 9 grupes: 1) kai kreipiamasi vardu, pavarde; 2) kai kreipiamasi akcentuojant lytį arba šeiminį statusą; 3) kai kreipiamasi į asmenį gyvūno pavadinimu; 4) kai žmogus lyginamas su augalu arba daiktu; 5) kai kreipiamasi žmogui priskiriant fizinę arba psichinę negalių, išvaizdos arba būdo savybę; 6) kai kreipiamasi įvardijant, sugalvotų profesijų, pareigas; 7) kai kreipiamasi įvardijant priklausymų kokiai nors vietovei; 8) itin vulgarūs, įžeidžiantys, necenzūriniai kreipiniai; 9) kai kreipiamasi pridedant priedėlį ponas, ponia, panele arba pažyminį gerbiamasis, gerbiamoji. Ištirta, kad vyrai pykdami dažniau vartoja kreipinius negu moterys. Emocijų ir kalbos tyrimas tampa kompleksinis dėl psichologijos (emocijos), lingvistikos (kalbinės raiškos priemonės) ir filosofijos (kalbos etikos aspektai) sąsajų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elektroninis diskursas; Emocijos; Kreipiniai; Pyktis; Addresses; Anger; Electronic discourse; Emotions.

ENThe aim of the article is to explore the prevailing addresses in female and male anger manifestations in the Lithuanian electronic discourse. In the presence of globalisation, when society is becoming more and more modern, one encounters changes in communication. Nevertheless, a person remains the same i.e„ with his human instincts and emotional expression which has an opportunity to be realized not only in the ordinary reality but in the web space as well. This article presents the analysis of the examples of linguistic realization of female and male anger collected in 2016. It has been investigated that the addresses express- inganger in electronic discourse can be divided to 9 different groups. The research into addresses reveals the fact that people communicating in electronic discourse have no physical contact, thus tendentiously use negative connotation addresses to express anger. Such an investigation into emotions and language becomes an integrated discipline due to the bonds existing between Psychology (emotions), Linguistics (linguistic means of expression) and Philosophy (the aspects of linguistic ethics). [From the publication]

ISSN:
1822-5357
Related Publications:
Lietuvių kalbos mandagumo vienaskaitos ir daugiskaitos vartosena: jaunų žmonių kalbėsenos polinkiai / Aleksandra Ivanauskaitė, Inga Hilbig. Taikomoji kalbotyra. 2023, 19, p. 78-98.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/61591
Updated:
2018-12-17 14:07:16
Metrics:
Views: 106    Downloads: 14
Export: