ES teisės aktų terminai lietuvių ir prancūzų kalbomis

LTStraipsnio tikslas - atlikti gretinamąją ES teisės aktų sudėtinių terminų lietuvių ir prancūzų kalbomis analizę. Tyrimui išrinkti 54 sudėtiniai terminai lietuvių ir prancūzų kalbomis iš 6-ių ES teisės aktų, skirtų finansų, viešųjų pirkimų, kultūros, informacijos teikimui ir kitiems klausimams spręsti. Tyrimu siekta išsiaiškinti sudėtinių terminų sudarymo sintaksinius modelius bei priklausomųjų dėmenų semantines ir gramatines ypatybes tiriamose kalbose. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai sudėtinius terminus sudaro daiktavardžių junginiai su kitais daiktavardžiais ir / arba būdvardžiais. Sudėtinių terminų sintaksiniai modeliai gali būti vienos, dviejų arba daugiau valdymo pakopų. Dažniausiai pagrindinis daiktavardis prisijungia vieną priklausomąjį daiktavardį ir / arba būdvardį, tačiau neretai sudėtiniai terminai būna sudėtingesnės sintaksinės struktūros su kelių pakopų valdymu. Sudėtinių terminų priklausomasis daiktavardis apibrėžia pagrindi niu dėmeniu nusakomo konkretaus arba abstraktaus daikto priklausymą tam tikrai grupei, paskirtį, pagrindiniu dėmeniu nusakomo veiksmo objektą ir kt. Sudėtinių terminų priklausomasis būdvardis apibrėžia pagrindiniu dėmeniu nusakomo konkretaus arba abstraktaus daikto dydį, svarbumą, vertę, bendrumą, visuotinumą, paskirtį, pagrindiniu dėmeniu nusakomo veiksmo trukmę, veikėjus ir kt. Visiškai nevartojami būdvardžiai turintys emocinį atspalvį bei reiškiantys subjektyvią autoriaus nuomonę.Lietuvių kalboje priklausomieji daiktavardžiai prijungiami tiesiogiai, pagrindiniam dėmeniui reikalaujant tam tikto jų linksnio (paprastai kilmininko), o prancūzų kalboje, kurioje nėra linksnio kategorijos, priklausomieji daiktavardžiai prisijungiami su prielinksniais. Lietuvių kalbos priklausomieji būdvardžiai ir daiktavardžiai visuomet eina prieš pagrindinį dėmenį, o prancūzų kalboje priklausomieji daiktavardžiai eina po jo, o būdvardžių vieta gali skirtis, priklausomai nuo jų semantikos ir ilgumo. Tyrimo metu rasta nemažai lietuvių ir prancūzų kalbų sudėtinių terminų struktūrinių nesutapimų, pavyzdžiui, lietuvių dviejų pakopų konstrukciją atitinka prancūzų kalbos vienos pakopos konstrukcija arba abiejose kalbose esančią vienos pakopos konstrukciją sudaro skirtingų tipų dėmenys ir pan. Šiuos skirtumus lemia skirtinga tiriamų kalbų struktūra ir leksikos išgalės. Tyrimas išryškina lietuvių ir prancūzų kalbų sudėtinių terminų formaliosios sandaros skirtumus bei dėmenų semantines ypatybes, į kurias svarbu atsižvelgti tiek verčiant terminus, tiek kuriant naujus terminus ar mokantis taisyklingai juos vartoti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daiktavardžių junginiai; Daiktavardžių valentingumas; ES teisės aktų sudėtiniai terminai; ES teisės aktų terminai; Kontrastinė analizė; Kontrastyvinė analizė; Prancūzų kalba; Teisės terminija; Terminologija, ES teisės terminai, daiktavardžių valentingumas, gretinamoji analizė; Contrastive analysis; French language; Legal terminology; Legal terminology, terms of the EU legal acts, noun phrases, valency of nouns, contrastive analysis; Noun phrases; Terms of the EU legal acts; Valency of nouns.

ENThe article provides a contrastive analysis of 54 multiword terms of the EU legal acts in the Lithuanian and French languages and discusses the principles of multiword term formation in the investigated languages. Firstly, the theoretical principles of the analysis (conception of a term and the phenomenon of valency) are defined. Secondly, the main syntactic structures of the analysed multiword terms are presented indicating the head of the phrase, the types of its dependants and their government structure. Afterwards, the semantic and grammatical peculiarities of the noun-dependants and the adjective-dependants are discussed. The analysis reveals structural similarities and differences of the multiword terms of the EU legal acts in Lithuanian and French and provides insights on multiword term formation in the investigated languages. The results of the analysis are believed to be valuable both for term developers and translators, as well as users and learners of legal Lithuanian and French. [From the publication]