Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai 1995-2004 metais

LTŠiame straipsnyje apžvelgiamos Lietuvos pereinamojo iš planinės į rinkos ekonomiką laikotarpio ūkio vystymosi tendencijos, įvardijami plėtros varikliai ir sunkumai. Analizė atlikta išskiriant tris Lietuvos ekonominio vystymosi etapus: 1995-1997 m. struktūrinių šalies ūkio pokyčių sąlygoto spurto laikotarpis, Rusijos krizės smūgio ir jautrios ūkio reakcijos į ją etapas 1998-1999 m., galiausiai, sparčios ekonominės plėtros fazė, kurią įtakojo auganti vidaus paklausa, nauji prekybos ryšiai, komercinės veiklos plėtra ir didėjantis tiesioginių užsienio investicijų srautas. Šiame tyrime išskirtinis dėmesys skiriamas klasikiniams ekonomikos augimo raidą lemiantiems veiksniams: kapitalo ir darbo (arba žmogiškojo kapitalo) faktoriams, bendram gamybos veiksnių našumui (arba technologinei pažangai) ir gyventojų skaičiaus dinamikai. Atlikta kiekvieno jų tendencijų statistinė palyginamoji analizė, pateiktos įžvalgos, identifikuotos stipriosios ir silpnosios jų vystymosi pusės. Be to, apžvelgiama šalies investicinio klimato kaita ir tiesioginių užsienio investicijų struktūra pagal investuojančias valstybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominis augimas; Ekonominio augimo veiksniai; Ekonominės plėtros etapai; Ekonominė tikrovė.

ENThis article surveys economic development tendencies during Lithuania’s transition from a planned economy to a market economy, identifying factors helping and hindering growth. The analysis distinguishes three stages of development: the 1995–1997 controlled spurt period of structural changes; the Russian crisis shock and the economy’s sharp reaction to it in 1998–1999; and the phase of fast economic growth, which is conditioned by growing internal demand, new commercial links, expansion of commercial activity and an increasing flow of investment straight from abroad. This study gives special attention to the classic factors affecting the course of economic growth: capital and labour (or human capital); general productivity (or technological progress); and the dynamics of population figures. A statistical comparative analysis was done for each of the tendencies; overviews were prepared, the strong and weak points of their development were identified. In addition, the study reviews changes in the country’s investment climate and direct foreign investment structure.