LTLietuvos politinėje darbotvarkėje vis aktualesnės tampa šalies demografinės problemos. Todėl pristatant užsienio valstybių šeimos politikos tikslų bei priemonių analizę, sociologinėje studijoje išdėstomi pasiūlymai konservatyviajai šeimos politikai Lietuvoje. Autorė įsitikinusi, kad šalies šeimos politikos formuotojams stinga žinių apie šeimos situaciją Lietuvoje ir kitose ES šalyse, trūksta supratimo apie tai, kaip susiformavo ši padėtis ir kaip ją pakeisti, kokios yra šiuolaikinės šeimos politikos tendencijos bei išbandyti modeliai. Tai pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti studijoje. Pirmojoje dalyje aptariama praktinė šeimos situacija Lietuvoje: nagrinėjami gimstamumo ir šeimos deinstitucionalizacijos procesai (kohabitacija, skyrybos, nepilna šeima). Antroji darbo dalis skirta aptarti paramos šeimai politiką. Pristatomi šeimos politikos modeliai, šiuolaikinės šeimos politikos tendencijos, pateikiami duomenys, leidžiantys palyginti atskirų paramos šeimos politikai priemonių taikymą Lietuvoje ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, taip pat pristatomi galimi paramos šeimai politikos principai ir gairės. Baigiant studiją, teigiama, kad vienas rimčiausių iššūkių Lietuvos dešiniosioms politinėms jėgoms - modernizuoti šeimos politikos principus, atsiribojant nuo patriarchalinės šeimos modelio, ir naująją šeimos politikos viziją grįsti sutuoktinių partnerystės principu, kuris šiuolaikinės visuomenės sąlygomis yra susijęs su lyčių lygiateisiškumu šeimoje ir visuomenėje.Reikšminiai žodžiai: Šeima, deinstitucionalizacija, gimstamumas, mirtingumas, migracija, šeimos politika.
ENThe demographic problems of Lithuania become more and more relevant on the country’s political agenda. Therefore, when presenting the analysis of the objectives and tools of the family policies of foreign states, the sociological study provides proposals in favour of a conservative family policy in Lithuania. The author is of the opinion that the persons, shaping the family policy of the country, lack knowledge of the family related situation in Lithuania and in other EU member states, understanding of the reasons for coming into existence of such a situation and the ways to change it, the modern family policy trends and the tried models. Those are the main questions, to which answers are attempted to be provided in the study. The first part of the study discusses the family situation in Lithuania, i. e. the birthrate and family deinstitutionalization processes (cohabitation, divorces, broken homes). The second part of the study is dedicated to the discussion of the family support policy, presents the family policy models, the trends of the modern family policy, the data, allowing for comparison of the application of individual tools of family support policy in Lithuania and in other countries of the Middle and Eastern Europe and the possible principles and guidelines of the family support policy. At the end of the study the author states that one of the most important challenges to the right political powers of Lithuania is to modernize the principles of the family policy by disassociating from the patriarchal family model and basing the new vision of the family policy by the principle of partnership between the spouses, which, in the conditions of the modern society is related with equality of the sexes in the family and in the society.