Aperçu sur le rapport temporel de l'apposition participiale (le cas du participe présent) et la transposition de ses équivalents en lituanien

LTPrancūzų kalboje apoziciją traktuojame kaip antrinę predikaciją, kuri reiškia procesą tam tikrame laike ir veiksle. Kadangi apozicijos reiškiama antrinė predikacija yra implicitinė, jos laikas suprantamas pagal pagrindinę predikaciją. Esamojo laiko dalyvis reiškia eigos veikslą, todėl jis tinka procesų vienalaikiškumui ar sekai žymėti. Straipsnyje aprašomas vienalaikių esamojo laiko dalyvių prancūzų kalboje reiškiamų procesų perteikimas į lietuvių kalbą. Sudaryto tekstyno analizė išryškina du perteikimo variantus: pusdalyvinėmis aplinkybėmis ar asmenuojama veiksmažodžio forma. Pusdalyvinė aplinkybė perteikia antrinę predikaciją ir procesų vienalaikiškumą. Tuo tarpu, asmenuojama veiksmažodžio forma, nors ir perteikia procesų vienalaikiškumą, neleidžia išlaikyti sintaksinės ir semantinės predikacijų hierarchijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrinė predikacija; Apozicija; Esamojo laiko dalyvis; Prancūzų kalba; Pusdalyvis; Apposition; French language; Present participle; Secondary predication; Semi-participle.

ENThe article describes the relationship between the time of apposition expressed by the present participle and the main clause in the French language. Apposition is considered as the secondary predication which denotes the process in a particular time and aspect. Since the secondary predication expressed by apposition is implicit, the time of apposition is implied on the basis of the main predication. The findings of the article show that the present participle used in apposition marks sequential and simultaneous processes in respect to the primary predication. The object of the contrastive analysis is the transference of simultaneous processes expressed by present participlesfrom French to Lithuanian. The Lithuanian language features two ways of transference. Semi-participle circumstances convey secondary predication and simultaneous processes. Conjugated verb forms convey simultaneous processes and transfer the secondary predication to the primary. They do not retain the hierarchy of syntactical and semantic predication in the original clause. [From the publication]