Zur Integration von Fremdwörtern im Litauischen

LTEmpirinė analizė remiasi 2010-2015 metais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtu svetimžodžių atitikmenų sarašu. Sąrašas sudarytas pagal autentišką svetimžodžio formą, kalbą, iš kurios arba per kurią jis yra atėjęs, siūlomus svetimžodžio atitikmenis bei dažnesnius nenorminius vartosenos variantus. Integracijos tipų analizė parodė, kad didžiausią norminių atitikmenų tipų grupę sudaro integruoti skoliniai pagal formą ir reikšmę. Svetimybės bei mišrieji dariniai priklauso nenorminėms vartosenos variantams. Tokie integracijos tipai, kaip skoliniai pagal formą ir reikšmę bei svetimžodžiai, yra pateikti kaip norminiuose, taip ir nenorminiuose lietuviškuose variantuose. Todėl kriterijai, pagal kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija priskiria vienus svetimžodžių atitikmenis prie norminių, o kitus prie nenorminių, yra nevisai aiškūs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asimiliacija; Globalizacija; Integracijos tipai; Integracijos tipas; Lietuviški atitikmenys; Lietuvių kalbos ekvivalentai; Lingua franca; Prancūzų kalba; Skoliniai; Svetimvardžiai; Svetimžodžiai; Assimilation; Borrowings; Globalization; Lingua franca; Lithuanian equivalents; Loanwords; Types of integration.

ENThis article examines the use ofborrowings in Lithuanian from the linguistic perspective. The aim of the article is to discuss the most significant theoretical approaches to the integration ofborrowings, to analyze new borrowings taken from different lingua franca, to determine the etymology of them, as well as to analyze the types of their integration taking into account the degree of their assimilation. The research work is based on the examples drawn from the list of borrowings, made by the State Commission of the Lithuanian Language in 2010-2015. This study establishes the differences between lexical borrowings and their Lithuanian standardised and non-standardised equivalents and shows what types of them are gradually becoming a norm in Lithuanian. [From the publication]