LTStraipsnio tikslas - pateikti Lietuvos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Rusijos Federacijos konstitucinės teisės vienažodžių terminų darybos gretinamosios analizės rezultatus. Terminai išrinkti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992), Rusijos Federacijos Konstitucijos (1993) ir svarbiausių Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės aktų, išverstų j šiuolaikinę anglų kalbą, - Magna Carta (1297), Habeas Corpus akto (1679 m.), Teisių bilio (Bill of Rights, 1689), Santvarkos akto (Act of Settlement 1700) bei Žmogaus teisių akto orginalo (Human Rights Act 1998). Išanalizuoti terminai sukurti kalbose, kurios priklauso skirtingoms indoeuropiečių kalbų šeimos grupėms (baltų, rytų slavų ir vakarų germanų), ir yra vartojami teisės sistemose, turinčiose skirtingas terminų darybos tradicijas. Šie skirtumai lemia jų formaliosios sandaros ypatumus, kuriuos ir siekiama atskleisti straipsnyje. Terminai skirstomi j tipus pagal jų formaliosios sandaros ypatumus, analizuojami ir aprašomi kiekvieno tipo savitumai ir vartosenos dažnumas tirtuose dokumentuose. Tyrimo metodika remiasi sinchroninės žodžių darybos analizės, aprašomosios-gre- tinamosios analizės bei kiekybinės surinktų duomenų analizės principais. Analizės rezultatai atskleidžia bendrąsias trijų kalbų vienažodžių konstitucinės teisės terminų darybos tendencijas ir, kaip tikisi autorės, padeda ne tik pažinti įvairių kalbų terminų darybos tradicijas, bet ir pasisemti idėjų, kaip kurti ir tobulinti lietuvių bei kitų kalbų terminus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Formalioji ir semantinė motyvacija; Gretinamoji analizė; Konstitucinis teismas; Konstitucinė teisė; Sinchroninė analizė; Teisės terminai; Teisės terminija; Žodžių daryba; Constitutional law; Contrastive analysis; Formal and semantic motivation; Legal terminology; Synchronic analysis; Word-formation.
ENThe aim of the article is to present the results of the contrastive word-formation analysis of one-word terms of the Lithuanian, Russian and English constitutional law. The terms were collected from the Constitution of the Republic of Lithuania (1992), the Constitution of the Russian Federation (1993) and major UK legal acts of constitutional nature translated into Modern English, namely Magna Carta (1297), Habeas Corpus Act (1679), the Bill of Rights (1689) and the Act of Settlement (1700), including the amendments as in force today, and the original text of the Human Rights Act (1998). The investigated terms are formed in the languages which belong to three different branches of the Indo-European language family (a Baltic, an East Slavic and a West Germanic) and are used in three different legal systems with different term formation traditions. These differences determine the peculiarities of their formal structure which the authors seek to reveal. The article describes the term formation patterns and their frequency, as well as the general tendencies of one-word term formation in the investigated languages. The research is based on the principles of synchronic word formation analysis, the descriptive-contrastive analysts and the quantitative analysis of the collected data. The findings of the contrastive analysis are expected to be useful for the development of legal terminology of Lithuania, Russia and other countries. [From the publication]