LTĮprasta manyti, kad 1992 m. rugsėjo 15 d., priėmus Lietuvos Respublikos notariato įstatymą bei įvykdžius valstybinio notariato reformą, Lietuva perėmė Vakarų Europoje paplitusį lotyniškojo notariato modelį ir tapo ištikima kontinentinės teisės tradicijoms. Dažnai teigiama, kad Lietuva yra „vokiškojo“ notariato perėmėja, įkūnijusi pagrindinius „vokiškojo“ notariato principus. Šiuo straipsniu bus siekiama lyginamuoju metodu apibrėžti pagrindines teisinio reguliavimo tendencijas Lietuvoje ir Vokietijoje, apibendrinti šių valstybių aktualiausius notarų ir notariato veiklos pagrindus bei apibrėžti pagrindinius skirtumus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas notaro teisino statuso analizei bei jo vaidmeniui civiliniuose teisiniuose santykiuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lotyniškasis notariatas; Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas; Notaras; Notaro atlyginimas; Testamentas; Įgaliojimas; Latin notary; Notary; Notary's salary; Powe of attorney; Power of attorney; Purchase and sale of real estate; Purchase of real estate; Remuneration for notary; Testament.