LTKnygoje pateikiami 32 XVIII ir XIX a. įvairiuose leidiniuose publikuoti Pažaislio vienuolyno aprašymai originalo kalba bei jų vertimai. Tai labai skirtingi tekstai - nuo paminėjimo keliais sakiniais iki enciklopedinių straipsnelių. Vienuose jų liejasi ekspresyvūs keliautojų įspūdžiai, kituose sukompiliuojama jau didžiąja dalimi skelbta informacija. Tačiau draugėn surinkti šie tekstai puikiai parodo, kokj Pažaislį matė ir kas jame per amžius žavėjo keliautojus, į ką visų pirma kreipė dėmesį, su kokiomis legendomis siejo vienuolyno steigimą ir Pažaislio istoriją. Kartu šie tekstai - pačios Pažaislio istorijos šaltiniai, kuriuose fiksuojami įvairūs įvykiai, nurodomi pokyčiai, įvardijami susiję asmenys. Kiekvienas Pažaislio aprašymas turi atskirą įvadą, kuriame apibūdinamas publikacijos kontekstas, nurodoma, kuo šis aprašymas vertingas ir kuo skiriasi nuo kitų.Reikšminiai žodžiai: Pažaislis; Kamaldulių vienuoliai; Architektūra; Sakralinė dailė; Istoriniai šaltiniai; Paveldas; Pažaislis; Camaldolese monks; Architecture; Sacral art; Historical sources; Heritage.
EN[...] The present book contains the published accounts about Pažaislis from the 18th and 19th centuries. Some of these accounts are historical notes, mentions, and references to Pažaislis in biographical or historical books. Others are accounts left by various travelers, which allow us to experience how Pažaislis was seen in earlier times. The earliest known published account about Pažaislis before the end of the 19th century was written by the French traveler Aubry de la Motraye and published in the first half of the 18th century. The end of the 19th century does not signify a convenient division into centuries, but has been chosen because the nature of accounts about Pažaislis began to change at that time. Several wider articles that appeared in the second half of the 19th century were followed by a booklet on Pažaislis by M. Pashkevich (Пашкевичъ) in the early loth century. Since that time accounts about Pažaislis more frequently gave way to its treatment as an object of scholarly research. Therefore in the present book we decided to limit ourselves with the first accounts until the end of the early period, before scholars actively began to explore the history of the monastery. [...]. [From the publication]