Šventybės įžeminimas : pašventinimas į šventumą (pastabos baltų šventumo fenomenologijai)

• "Earthing” of sacrum:consecration to sanctity (notes for phenomenology of sanctity of Balts)
• Notes on the phenomenology of Baltic sanctity

LTŠventybė šiame straipsnyje suprantama Rudolfo Otto Das Heilige prasme, t.y. kaip už numinozinių potyrių, veiksmų bei artefaktų slypintis objektas, generuojantis religijoje esmiškus ir tik jai būdingus reiškinius. Šventybė bei šventybiški/ numinoziniai potyriai yra sunkiai perteikiami žodžiais bei sąvokomis, kadangi tai potyrinė sritis, o pati šventybė yra religinio aiškinimo aksioma, kuri savo ruožtu neįrodinėjama. Susidūrimas su šventybe reikalauja žmogaus reakcijos ar savaime ją sukelia; iš pradžių ji nesąmoninga , pasireiškianti per ypatingus išgyvenimus, vėliau žmogus tuos išgyvenimus realizuoja pasakojimais, veiksmais, mitais ir ritualais, kultu, aukojimu ir t.t., - šitaip tie išgyvenimai ir potyriai apipinami daiktais, veiksmais ir nuorodomis, kuriant religinę erdvę, kurios esminis dėmuo – šventumas. Šventumas – tai būdvardinė kategorija, ir jis nesutampa su šventybe. Šventas yra tas, kas šventas „iš šalies“, t.y. galbūt paliestas dėl šventybės arba šventos tradicijos. Šventinimo aktas sujungia šventybę ir šventumą; tuo šventybė tarsi įžeminama, pateikiama per analogijas ar Kosmoso esinius ar veiksmus. Tačiau šitaip šventybė adaptuojama ir įkurdinama religiniame elgesyje (šiuo atveju) šventumo pavidalu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šventybė; Šventumas; Baltų mitologija; Holy; Sacred; Mythology of the Balts.

ENSacrum in this article is discussed under meaning of Rudolf Otto Das Heilige, i.e. as subject hidden behind of numismatic feelings, actions and artefacts, which generates fundamental, typical for it, phenomena. Sacrum and numismatic feelings are hardly expressed in words and definitions, because this is sphere of feelings, and sacrum itself is axiom of religion-based interpretation, which needs no evidence. Facing with sacrum requires reaction of a person or it raises on itself; initially this reaction is instinctive, occurred via various experience, later this experience is realized via stories, actions, myths and rituals, cult, sacrifice etc.; in general this experience is combined with things, actions and references when creating religious medium, the main elements of which is sanctity. Sanctity is adjectival category, and it is not the same as sacrum. Sacred is one, who is sacred “from outside”, i.e. maybe affected due to tradition of sacrum. Action of consecration combines sacrum and sanctity; this is sort of “earthing” of sacrum. However this is adaptation and realization of sacrum in religious (in this case) behaviour in form of sanctity.

• Akmens ir dendromorfinės teofanijos XV–XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose ir jų refleksijos XIX–XXI a. lietuvių liaudies medicinoje / Rita Balsevičiūtė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 258-272.
• On the authenticity of two mythical fragments described by Matthaeus Praetorius in "Deliciae Prussicae or Prussian Theater": retold, recorded or fictional? / Žydrūnas Vičinskas. Res humanitariae. 2017, t. 22, p. 224-251.
• Žiūrimas žiūri žiūrintįjį / Saulius Leonavičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 99, p. 264-280.