L‘elativo degli aggettivi come una categoria lessico-grammaticale e le sue connotazioni in italiano, francese e lituano

LTEliatyvas, t.y. aukščiausiasis būdvardžių laipsnis (italų - superlativo assoluto) yra universali loginė, leksinė semantinė, sintaksinė kategorija, kurioje visos trys mūsų tyrinėjamos kalbos turi universalų semantinį požymį. Antra vertus, romanų kalbos turi identiškas eliatyvo sintagmas, o lietuvių kalba kartais skiriasi. Lietuvių kalba turi tik vieną aukščiausiojo laipsnio formą su priesaga -ausias, -iausias, o italų ir prancūzų kalbų yra dvi formos - superlativo relativo ir superlativo assoluto (elativo). Konotacijos skiria identiškus ir artimus (panašius) sinonimus. Prancūzų kalbos eliatyvas su priesaga - issime skiriasi nuo lietuvių ir italų kalbų neigiama konotacija (ironija bei pašaipa). Būdvardžių eliatyvas turi visą spektrą ekspresyvių konotacijų, kurios yra reikšmingos stilistiniu atžvilgiu. Vienos iš jų yra pozityvios, stilistiškai ekspresyvios ir, nuspalvindamos kokybę metaforiškai ir metonimiškai, reiškia malonius jausmus, džiaugsmą, pasigerėjimą, entuziazmą, pritarimą, pasididžiavimą, pasitenkinimą, susižavėjimą, o kitos, reikšdamos panieką, prieštaravimą, pasibjaurėjimą, ironiją, priekaištus ir kitas konotacijas, yra neigiamos. Labiausiai turtingi konotacijų yra šie eliatyvai: palyginimai, prieveiksmiai (intensifikatoriai) su būdvardžiais, leksemos eliatyvai, būdvardžiai su apozicija (pažyminiu), sudvejinti būdvardžiai. Be stilistinių ekspresyvių - emocinių konotacijų palyginimo etalonais neretai vartojamos antikinės arba tautinės realijos bei faktai. [Iš leidinio]