Dėl Jokūbo Brodovskio "Lexicon Germanico-Lithvanicum" registro

LTStraipsnyje, bandant atsakyti į G. H. F. Nesselmanno iškeltą klausimą apie J. Brodovskio žodyno „Lexicon Germanico–Lithvanicum“ (1740) santykį su Frydricho Pretorijaus rankraštiniu vokiečių– lietuviu kalbų žodynu „Clavis Germanico–Lithvana“ (apie 1680), tiriamas Brodovskio žodyno vokiškasis registras. Brodovskio žodyno registro šaltinių tyrimas parodė, kad autoriaus skiriami bibliniai žodžiai „Vocabula Biblica“ paimti iš K. Agricolos „Conconlantiae Bibliomm“ 1674 m. leidimo. Taigi Brodovskis yra antrasis Mažosios Lietuvos žodynininkas, žodžių registrui panaudojęs Biblijos konkordancus. Brodovskio žodyno P raidės registrą palyginus su minėtų konkordancų P raidės žodžiais paaiškėjo, kad Brodovskis iš konkordancų paėmė 310 žodžių, (per 95 proc.) – tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų P raidės žodžių. Žodyne keleriopai daugiau nekonkordancinės leksikos. Pagal turinį tai šnekamosios kalbos, namų apyvokos plačiąją prasme žodžiai, skiriami į bendrinius ir tikrinius. Sprendžiant iš P raidės žodžių, bendriniai žodžiai dažniausiai įvardija valdžios įstaigas ir pareigūnus, religijos ir bažnyčios sąvokas, augalus ir gyvūnus, veiksmus ir būsenas, mokslo ir meno sąvokas bei reiškinius. Tikriniai žodžiai (daugiausia vietovardžiai) yra dviejų grupių: Mažosios Lietuvos bažnytkaimių, miestų, upių pavadinimai ir Europos šalių ir miestų pavadinimai. Taigi Brodovskis sudarė didžiulį biblinės ir šnekamosios kalbos vokiškų žodžių registrą, kaip savotišką programą lietuviškajai žodyno daliai. Tokia būtų dalis atsakymo į Nesselmanno iškeltą klausimą dėl Brodovskio ir Pretorijaus žodynų santykio.