LTApibendrinamuosiuose lietuvių kalbos sintaksės aprašuose (žr. Balkevičius 1963, p. 280; L KG III, p. 706-709; GLJ 1985, p. 667-668; DLKG 1997, p. 643; L G 1997, p. 688; Labutis 1998, p. 352) daugiausia kalbama apie tuos įterpinius, kurie gali būti vertinami kaip formos atžvilgiu atitinkantys aiškinamojo tipo prijungiamųjų sakinių pagrindinius dėmenis (aišku, be abejo, galimas daiktas/dalykas, matyt(i), rodos(i), sako, suprantama, tiesa, žinoma...). Iš šalutinius dėmenis atitinkančių Įterpinių labiau atkreiptas dėmesys tik į tuos, kurie prasideda kaip; apie prasidedančius kitais prijungiamojo tipo žodžiais - kas, kiek, jei/jeigu - tik užsimenama. Taigi šio straipsnio tikslas - pateikti išsamų įterpinių, kurie turi šalutinio dėmens formą, aprašų. Tyrimui panaudotas aprašomasis metodas, taip pat pasitelkta transformacinė analizė, kuri tam tikrų įterpinių struktūros prigimtį leidžia apibūdinti pagal santykį su to paties tipo ir kitų tipų Įterpiniais. [Iš leidinio]