Некоторые особенности перевода Книги Екклесиаста в составе Виленского ветхозаветного свода на фоне других славянских переводов

• Kai kurios Ekleziasto knygos iš Vilniaus Senojo Testamento sąvado vertimo ypatybės kitų slavų kalbų vertimų kontekste
• Several specific features of translation of the Book of Ecclesiastes of Vilnius Old Testament Florilegium in the light of other translations into Slavonic languages

LTVilniaus Senojo Testamento sąvadas (F 19-262) yra devynių biblinių knygų, išverstų tiesiai iš senosios hebrajų kalbos, komplektas. Sis straipsnis skirtas Ekleziasto knygos, esančios šiame kiriliniame rankraštyje, vertimo analizei. Taip pat remiamasi kitais slaviškais vertimais, atliktais XVI a. Lenkijos ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės teritorijoje: Leopolitos Biblija, Radvilų Biblija, Simono Budno ir Pranciškaus Skorinos Biblijos ir Ostrogo Biblija. Naujausių tyrimų duomenimis, Vlniaus Senojo Testamento sąvadą sudarė judėjas, tęsęs Provanso žydų kultūros tradiciją. Dauguma jo naudotų vertimo metodų rodo gilų originalo kalbos išmanymą. Taip pat galima pastebėti, kad rėmimasis skirtingais šaltiniais verčiant ir tai, kad išvardytų Biblijų vertėjai priklausė skirtingoms religinėms ir kultūros tradicijoms, lėmė daugumą vertimų skirtumų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertimų santykis; Ekleziasto knyga; Vilniaus Senojo Testamento sąvadas; Bresto Biblija; Leopolitos Biblija; Simono Budno Biblija; Pranciškaus Skorinos Biblija; Jokūbo Vujeko Biblija; Ostrogo Biblija; Correspondences in translation; Book of Ecclesiastes; Vilnius Old Testament Florilegium; Brest Bible; Bible of Leopolita; Symon Budny; Francysk Skaryna; Jakub Wujek; Ostróg Bible.

ENThis article is an analysis of the translation of the Book of Ecclesiastes from the Cyrillic manuscript, known as Vilnius Old Testament Florilegium (F 19-262), which is a copy of nine biblical books, translated directly from Hebrew. The analysis is carried out in comparison with the Slavonic translations made in Poland and the Grand Duchy of Lithuania in the 16th century: the Brest Bible, the Bible of Leopolita, Symon Budny, Francysk Skaryna, Jakub Wujek, the Ostróg Bible. According to recent studies, Vilnius Old Testament Florilegium could have been translated by a Jew who belonged to the cultural tradition of the Provencal Jews. Most of his translation solutions demonstrate a high ability to distinguish the original language material. The use of various original texts to be translated, as well as different religious and cultural traditions of the translators have caused most of the differences between these versions of translation. [From the publication]

• Кириллический рукописный учебник древнееврейского языка (XVI в.) и Виленский Ветхозаветный свод / Сергей Темчин. Knygotyra. 2011, t. 57, p. 86-99.
• Схария и Скорина: об источниках Виленского Bетхозаветного Cвода (F 19-262) / Сергей Юрьевич Темчин. Senoji Lietuvos literatūra. 2006, 21, p. 289-316.