LTStraipsnyje tiriamos neseniai aptiktame Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bendromis judėjų ir stačiatikių rusenu pastangomis sukurtame, bet stačiatikių auditorijai skirtame kiriliniame rankraštiniame hebrajų kalbos vadovėlyje (XVI a. nuoraše) esančios slaviškos Biblijos citatos. Pasitelkdamas formaliuosius (kalbinius) kriterijus autorius pamėgino tarpusavyje atskirti rusėniškąsias citatas nuo bažnytine slavų kalba rašytųjų. Tyrimas atskleidė, kad kuriant šį vadovėlį naudotasi Biblijos vertimais tiek į bažnytinę slavų, tiek į rusenų kalbą, nors pastarųjų apimtis yra gerokai didesnė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Kirilinė raštija; Judėjų ir krikščionių santykiai; Hebrajų kalba; Rusėnų kalba; Biblijos vertimai; Žydaujantieji stačiatikiai; Cyrillic writings; Jewish-Christian relations; Hebrew language; Ruthenian language; Bible translations; Judaizers.
ENThe article focuses on the Slavic Bible fragments which are present in the Cyrillic manuscript manual of Hebrew (according to the extant 16th century copy), made in the Grand Duchy of Lithuania by joint efforts of Jewish and Ruthenian compilers and aimed at Slavic Christian readership. On the basis of formal (linguistic) criteria, the author aims to distinguish between the fragments written in Ruthenian and Old Church Slavonic. The analysis shows that while compiling their manual the anonymous bookmen used Bible translations in two different Slavic languages - Old Church Slavonic and, more often, Ruthenian. [From the publication]