Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos

LTStraipsnyje analizuojami vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies (Šakių ir Jurbarko šnektų) tarminės savivertės modeliai ir apžvelgiamas šio arealo XXI a. pradžios tarminis gyvybingumas. Pirmojoje dalyje aptariama tiriamųjų šnektų lokalizacija A. Salio ir A. Girdenio–Z. Zinkevičiaus tarmių klasifikacijose, jų bendros ir skiriamosios ypatybės. Aprašomi šie šnektų tarminės savimonės aspektai: tapatinimasis / diferencijavimasis su regioniniu vienetu – tarme; tapatinimasis / diferencijavimasis su vietiniu tarminiu vienetu – šnekta; vartojami vietinės šnektos pavadinimai; tarminių ypatybių savistaba kalboje ir jų sąmoningas / nesąmoningas vartojimas / vengimas. Aprašant šnektų tarminį gyvybingumą, nustatomos XXI a. pradžios stabiliosios ir mobiliosios ypatybės. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Šakių ir Jurbarko šnẽktos iš esmės vertintinos kaip vientisas arealas. Tai šiaurinė VAK dalis, turinti daug bendrų ypatybių ir sudaranti pereiginį plotą į žemaičių tarmę. Tirtųjų šnektų XXI a. pradžios tarminės savimonės modeliai iš esmės skirtingi. Šakių šnektos eiliniai vartotojai aiškiai suvokia tarminę priklausomybę, geba įvardyti savo šnektą. Tačiau tapatumas remiamas ne tiek tarminėmis ypatybėmis (eiliniai vartotojai jų pastebi mažai), kiek geografine lokalizacija ir administracine priklausomybe. Jurbarko šnektos eiliniai vartotojai dažnai nežino, kokiam tarminiam vienetui save priskirti, apylinkėse dominuoja šnektõs / šnektų pavadinimai, pasidaryti pagal gyvenamųjų vietų vardus. Jurbarkiškiai savo kalboje pastebi šiek tiek daugiau tarminių bruožų. Tarminio kalbėjimo prestižas abiejose šnektose aukštas. Abi šnektos laikomos gražiomis, etaloninėmis. Greičiausiai tai lemia mažas atotrūkis nuo bendrinės kalbos. Abiejų šnektų gyvybingumo laipsnis panašus.Tiek Šakių, tiek Jurbarko šnektos pakankamai gyvybingos. Iš esmės tas pats tarminis kodas vartojamas visų kartų ir beveik visose kalbėjimo sferose. Kodų (tarminio ir bendrinės kalbos) kaita arealui nėra būdinga. Stabiliausiai vartojamos ypatybės, kurias eiliniai šnektos vartotojai pastebi rečiausiai (balsių kokybės požymiai), labiausiai linkę kisti pastebimiausi tarminiai bruožai. Stabiliosios ir mobiliosios ypatybės dažnai nesutampa su lietuvių tarmių klasifikacijose nurodomomis skiriamosiomis VAK ypatybėmis. XXI a. pradžios Šakių–Jurbarko arealo tarminė situacija skiriasi nuo tų šnektų, kurios nutolusios nuo bendrinės kalbos. Šiam arealui sunkiai pritaikomas trinaris naujųjų tarminių darinių formavimosi modelis, aprašytas kitose šnektose: tarminis kalbėjimas >pusiau tarminis kalbėjimas >naujasis dialektas; ryškesnių naujojo dialekto požymių neužfiksuota. Tarminio kalbėjimo gyvybingumo laipsnį čia lemia ne tiek šnektos prestižiškumas ar eilinių vartotojų nuostatos tarmės atžvilgiu, kiek nedidelis skirtumas nuo bendrinės kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių tarmės; Perceptyvioji dialektologija; Tarminis identitetas; Tarminė tapatybė; Tarminės ypatybės; Vakarų aukštaičiai kauniškiai; Dialect classification; Dialectal features; Dialectal identity; Dialects of Lithuanian; Highlanders; Jurbarkas; Kaunas region dialect; Sub-dialect; Šakiai.

ENŠakiai and Jurbarkas sub-dialects belong to the northern part Western Highlanders of Kaunas region. There is described location of this area in the Lithuanian dialect classification, specific features, dialectal speech self–evaluation and vitality in the beginning of the twenty-first century. According research results Šakiai and Jurbarkas sub-dialects constitute an integral area. there are many common features, this area is transitional to Lowlanders dialect. Dialectal speech self–evaluation is different between two dialects. The Šakiai dialect speakers fully aware of its dialectal dependence, they are able to define its own dialect. However, dialect users note little dialectal features in their own speech, dialectal identity more based on geographical Location and administrative division. The Jurbarkas dialect speakers more fail to identify themselves can not to define its own dialect. The dialect names mostly are made by places of residence names. However, users of this dialect more note dialectal features. Dialectal speech prestige and vitality is high in both sub-dialects. The code switching is uncharacteristic to this area. The least noticeable features are stable, the most noticeable features most disappearing. There are not observed distinct features of the new dialect. High vitality of the dialectal speech is based on small difference from the standard language, not on dialectal prestige or linguistic provisions of dialect speakers. [From the publication]