Techninių priemonių naudojimo baudžiamajame procese teoriniai pagrindai ir reglamentavimas : disertacija

LTRengiant disertaciją buvo siekiama kompleksiškai išnagrinėti techninių priemonių naudojimo baudžiamajame procese teorines prielaidas, išryškinti teorines ir praktines problemas, nustatyti optimalų techninių priemonių naudojimo reglamentavimo būdą bei pateikti siūlymus dėl atitinkamų baudžiamojo proceso įstatymo normų tobulinimo. Atlikto tyrimo pagrindu buvo suformuluota baudžiamoji procesinė techninių priemonių samprata, išskirtos techninių priemonių panaudojimo baudžiamajame procese formos. Buvo pateikta nauja techninių priemonių klasifikacija pagal jų naudojimo paskirtį ir priklausomai nuo paskirties siūlomi skirtingi reglamentavimo modeliai. Disertacijoje buvo pateikta techninių priemonių panaudojimo principų sistema. Darbe nagrinėjami įvairūs proceso veiksmų fiksavimo būdai, jų privalumai ir trūkumai, aptariama galiojanti teisinė reglamentacija bei siūloma keisti proceso veiksmų fiksavimo reglamentavimą. Disertacijoje taip pat konstatuojama, jog galiojantis BPK pernelyg riboja naujausių techninių priemonių naudojimo galimybes, ir siūloma leisti atlikti tam tikrus proceso veiksmus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis, taip pat leisti procesinėje veikloje plačiau panaudoti naujausias elektronines informacines ir ryšių technologijas. Pateikiamų siūlymų pagrindu disertacijoje buvo suformuluoti siūlomi įstatymų pakeitimai ir pateiktos siūlomų BPK straipsnių naujos redakcijos. [Iš leidinio]

ENA comprehensive analysis was carried out of the prerequisites for using technology in the criminal procedure, exposed the theoretical and practical problems, and established the optimal means of regulating the use of technology and makes suggestions for improving the appropriate norms of law in the criminal procedure. The main research conducted allowed the concept of technology in the criminal procedure to be formed and differentiated forms of using technology in the criminal procedure. A new classification based on the use of technology was proposed and different models of regulation proposed based on the designation were offered. Different forms of recording case proceedings and their advantages and disadvantages are examined, current legal regulation is discussed and changes to the regulation governing recording case proceedings are proposed. This dissertation also states that the current PPC limits the potential for using technology too much and proposes allowing the use of video and audio transmission technology in certain case proceedings and allow the wider use of new forms of information and communication technology in case proceedings. The main proposals in the dissertation are to make changes to the law, which have been submitted to the new edition of the PPC.

• Prievartos priemonių raidos tendencijos baudžiamajame procese / Egidijus Losis. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai / redakcinė kolegija: vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas ... [et al.]. Vilnius: Registrų centras, 2014. P. 413-428.
• Proceso veiksmų atlikimo garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis galimybės / Linas Belevičius, Raimundas Jurka. Jurisprudencija. 2007, Nr. 10 (100), p. 75-83.