LTŠiame straipsnyje keliamas klausimas, ar XX a. 7 dešimtmetyje susiformavęs etnokultūrinis judėjimas buvo sovietinės sistemos alternatyva. Jame apibrėžta nematomosios alternatyvos samprata, leidžianti įveikti istoriografijoje įsigalėjusią pasipriešinimo–kolaboravimo perskyrą, aptariamos metodologinės tokių alternatyviųjų erdvių tyrinėjimo problemos. Remiantis judėjimo dalyvių liudijimais ir KGB dokumentais, atskleidžiami etnokultūrinio judėjimo alternatyvumo požymiai ir parodoma, kuo jis skyrėsi nuo sovietinių kraštotyrinių ir turistinių organizacijų. Straipsnyje taip pat analizuojamos judėjimo veikimo taktikos, leidusios šiam judėjimui išlikti, nepaisant režimo persekiojimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alternatyvi Pasaulėžiūra; Etnokultūrinis Judėjimas; Kraštotyros Judėjimas; Lietuva, etnokultūra, judėjimas, sovietmetis; Neformalūs Ryšiai; Nematoma Alternatyva; Sovietinė Ideologija; Alternative Worldview; Ethno-cultural Movement; Informal Communication; Invisible Alternative; Lithuania, ethnoculture, movement, Soviet era; Regional Movement; Soviet Ideology.