Katedros raganos

LTStraipsnis skirtas paminėti ir prisiminti Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedroj dirbusias moteris, pasakojimo būdui ir ašiai pasirenkant raganas. Raganos figūra pasirinkta sekant vakarietiškomis tradicijomis, kuomet ragana yra centrine figūra moterims – akademikėms ir aktyvistėms – atgaivinant savo istoriją. Teigiama, jog ieškant moterų istorijoje, daugiausiai šaltinių pasakojo apie moteris arba kaip apie valdoves, arba kaip apie raganas. Apžvelgiama, su kuo buvo siejama raganystė ir aptariamos jos sąsajos su feminizmu bei patriarchaline kultūra, bei primenama raganos reikšmė lietuvių kultūroje. 1959-1961 m. vykusi „raganų byla“ VU Lietuvių literatūros katedroje, kurios metu iš universiteto pašalintos keturios dėstytojos, įvardinta kaip mitas, apie kurį žinoma iš nuogirdų, ir kuris veikia vėlesnes katedros aplinkos kartas. Paralelė su raganystėmis aiškinama pagal kaltinimų lygio panašumus: sovietmečiu katedros darbuotojos kaltintos objektyvizmu, dekadentizmu ar formalizmu, kas atrodo taip pat nerimta kaip ir viduramžiški raganų kaltinimai skraidymu. Viduramžių raganos panašios į literatūrologes ir tuo, kad nei vienos iš jų nepaliko atsiminimų ar kitų dokumentų apie patirtus kaltinimus ir bausmes. Atliekant tyrimą atrasta, jog „raganų“ palyginimas atsirado ir paplito pašalintas dėstytojas palaikiusioje aplinkoje. Aptarus pokyčius literatūros katedroje sąjūdžio ir nepriklausomybės laikais, padaryta išvada, jog „raganos“ imtos reabilituoti ir į jas pažvelgta ne tik kaip į komišką, bet kaip į daugialypę figūrą.Reikšminiai žodžiai: 1959-1961 metai; Feminizmas; Istorija; Kaltinimai; Lietuvių kultūra; Lietuvių literatūros katedra; Literatūra; Moterys; Ragana; Raganystė; Teismas; VU; Vilniaus universiteto literatūros katedra; 1959-1961; Accusations; Court; Department of Literature of Vilnius University; Department of Lithuanian Literature; Feminism; History; Literature; Lithuanian culture; VU; Witch; Witchcraft; Women.