Apie VU Lietuvių literatūros katedros bylą (1959-1961)

LTStraipsnyje gilinamasi į XX a. 6-7 dešimtmečio įvykius Vilniaus Universiteto lietuvių literatūros katedroje, surenkant ir susisteminant visą susijusią informaciją. Sovietų valdžia prieš šį universiteto padalinį veiksmų ėmėsi ne dėl konkrečių su ja susijusių asmenų, jų poelgių, o dėl pačios lituanistikos, kaip tautinių idėjų skleidėjos, funkcijos. Teigiama, jog nors po Stalino mirties prasidėjo atšilimas, bet jį greitai pakeitė antinacionalistinė kampanija, nuo kurios visų pirma nukentėjo lietuvių kalbos ir literatūros katedros darbuotojai. To priežastis buvo Meilės Lukšienės vadovavimas ir prieškario Lietuvos kultūros ir mokslo tradicijos tęstinumas, kuomet stengtasi visapusiškai ugdyti studentus, duoti jiems ne tik specialybės, bet ir platesnių estetikos, filosofijos, kultūrologijos žinių, o katedros nariai savo darbą laikė pareiga tėvynei. Tyrime analizuojama, kokie katedros veiksmai ir darbai buvo nepriimtini LKP, bei kokie buvo partijos lūkesčiai apie šio universiteto padalinio darbą ir jo rezultatus. Pristatytos katedros darbuotojų „klaidos“, dėl kurių jie svarstyti ar bausti atitinkamų institucijų. Taip pat dėmesys skirtas ir katedros studentams, jų patirtims, įvaizdžiui ir prasižengimams. Padaryta įžvalga, jog maištaujantys, sovietinei sistemai nepaklūstantys studentai buvo gerbiami ir palaikomi kurso draugų. Apibendrinus tyrimą teigiama, jog VU lietuvių literatūros katedros byla šiandien leidžia iš arti pažvelgti į sovietmečio lituanistikos ir apskritai universiteto situaciją, o jos dalyvių nuopelnas – šiuolaikinio lietuvių literatūros mokslo pamatų paklojimas.Reikšminiai žodžiai: Byla; Lietuvių kalbos katedra; Lietuvių literatūros katedra; M. Lukšienė; Sovietinė ideologija; Sovietmetis; V. Zaborskaitė; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Case; Department of Lithuanian literature; M. Lukšienė; Soviet ideology; Soviet period; V. Zaborskaitė.