Lietuvių literatūros katedra 1940-1944 metais

LT1940 metų sausio 15 dieną Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto šaltose auditorijose prasidėjo paskaitos. Pirmą kartą keturių šimtmečių Universiteto istorijoje paskaitos buvo skaitomos lietuvių kalba. Humanitarinių mokslų ir Teisės mokslų fakultetai, atkelti iš Kauno, turėjo tapti lietuviškojo Vilniaus universiteto branduoliu ir įtvirtinti lietuvių kalbą kaip visų mokslo disciplinų dėstomąja kalbą. Lituanistams teko itin svarbus vaidmuo ir lituanizuojant vieną iš seniausių Rytų Europos universitetų, ir atgautos valstybės sostinės kultūrinį bei bažnytinį gyvenimą. Jie buvo svarbiausi lietuvių kalbos teisių gynėjai, kai, keičiantis politinėms santvarkoms ir okupaciniams režimams, bandyta "tautų draugystės" ar "naujosios Europos" vardan suteikti dėstomosios kalbos statusą lenkų, rusų, vokiečių kalboms. Lituanistai buvo labiausiai užangažuoti išlaikyti nepriklausomybės metų išugdytą tautinę savimonę jau žlugus tautinei valstybei. [Iš teksto, p. 11]Reikšminiai žodžiai: Deportacija; Emigracija; Humanitarinių mokslų fakultetas; II Pasaulinis karas; Lenkų ir lietuvių santykiai; Lietuvių literatūros katedra; Nacistinė okupacija; Sovietinė okupacija; Universiteto sovietizacija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Department of Lithuanian Literature; Deportation; Emigration; Faculty of humanities; Nazi occupation; Polish-Lithuanian relations; Soviet occupation; Sovietisation of the University; University of Vilnius; World War II.