Das Konzept Regen
LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas ir gretinamas vokiečių ir lietuvių kalbose egzistuojantis lietaus konceptas. Iš įvairių leksikografinių šaltinių bei abiejų kalbų tekstynų surinktos kalbinės raiškos priemonės, vartojamos lietui bei lijimui pavadinti ir apibūdinti (atskiros leksemos, laisvi žodžių junginiai ir frazeologizmai), skirstomos į tam tikras subkategorijas: lietus kaip gamtos reiškinys (bendrieji lietaus ir lijimo pavadinimai, sudėtis, kokybė, kiekybė, intensyvumas, temperatūra), lietaus sąsajos su laiko suvokimu (lietus ir metų laikai, mėnesiai, kalendorinės dienos, paros metas), lietus ir kiti gamtos reiškiniai (saulė, vėjas, audra, sniegas, ledas), žmogaus požiūris į lietų (teigiamas, neigiamas, neutralus) ir lietaus poveikis žmogui ir aplinkai. Kiekvienos subkategorijos leksinės priemonės, taikant morfologinės ir semantinės analizės metodą, nagrinėjamos ir aprašomos atskirai, gretinant jas su kitos kalbos atitinkama subkategorija. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad vokiečių ir lietuvių lietaus konceptai - greičiausiai dėl panašaus klimato - turi daugiau panašumų nei skirtumų: kalboje tematizuojami tie patys lietaus aspektai, tik kai kurios vienos kalbos subkategorijos turi daugiau kalbos priemonių jiems reikšti (pavyzdžiui, lietuvių kalboje egzistuoja ypač daug leksinių vienetų smulkiam lietui nusakyti, o vokiečių - lietui susieti su kitais gamtos reiškiniais). Taip pat dėl gretinamų kalbų morfologinių ypatumų skiriasi subkategorijų leksinė raiška: pavyzdžiui, lietuvių kalboje vyrauja veiksmažodžiai, vokiečių - daiktavardžiai. [Iš leidinio]
