The Myth of Sovijus and its relation to Lithuanian cultural memory
LTStraipsnyje analizuojamas galimas Sovijaus mito ryšys su lietuvių kultūrine atmintimi. Terminas kultūrinė atmintis suprantamas pagal vokiečių egiptologo Jano Assmano koncepciją. Kultūrinė atmintis, pagal Assmaną, veikia grupės žmonių elgesį ir tapatybę per įvairias istorines patirtis ir artefaktus. Straipsnyje siekiama parodyti, kaip gali vykti tam tikros kultūrinės formos – mito integracija į bendrą kultūrinės atminties fondą. Ištyrus mokslinę literatūrą apie Sovijaus mitą, siūloma literatūros ir požiūrio į patį mitą raidos schema. Straipsnyje išskiriami 3 pagrindiniai etapai – mito prikėlimo, integracijos bei reinterpretacijos. A. J. Greimo bei V. Toporovo analizė laikytina mito atgaivinimo etapu, jų darbuose mitas prikeltas iš užmaršties, suteiktas pagrindas tolimesniems moksliniams tyrimams. A. J. Greimas į lietuvių mitologijos, o kartu ir Sovijaus mito studijas, žvelgė kaip į sritį, kurioje bandė praktiškai pritaikyti savo teorines idėjas, todėl mitas analizuotas semiotiškai, svarbesniu laikant vietinį kontekstą – plačiai naudotasi lietuvių folkloru bei kitais istoriniais šaltiniais kaip lyginamąja medžiaga. V. Toporovo darbuose šiek tiek daugiau dėmesio skiriama kalbiniams mito aspektams, ypač mitologinių veikėjų vardų rekonstrukcijai ir etimologijai. Integracijos į lietuvių kultūrinę atmintį tendencijos pastebimos Vėliaus, Beresnevičiaus bei archeologų Vaitkevičių darbuose. N. Vėlius iškėlė pagrindines su mitu susijusias problemas, vėliau nagrinėtas Beresnevičiaus, bei išleido mitą „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose“ taip įtvirtindamas jo svarbą. G. Beresnevičiaus darbuose mitas buvo konceptualizuotas kaip baltų religinės reformos išraiška. Toks mito traktavimas leido jį tvirtai susieti su istoriniu Lietuvos XIII a. kontekstu. Paskutiniojo dešimtmečio literatūroje pastebima reinterpretacijos tendencija, grįžtama prie pirminių.Paskutiniojo dešimtmečio literatūroje pastebima reinterpretacijos tendencija, grįžtama prie pirminių šaltinių – chronografo nuorašų – analizės, į visą chronografą pradėta žvelgti kaip į literatūros kūrinį. Daugiau darbų publikuojama ne lietuvių mokslininkų, kvestionuojama lietuviška ar baltiška mito kilmė, žymiai daugiau dėmesio skiriama originaliam mito kontekstui – pačiam 1262 (1261) metų chronografui ar ankstyvajai slavų literatūrai. Ypač svarbi šia tema yra I. Lemeškino publikacija. Vieningos nuomonės mito kilmės klausimu kol kas nėra, tačiau tuo pat metu jis vis labiau integruojamas į tarptautinį kontekstą, pavyzdžiui, P. Walteris lygina Sovijaus mitą su germaniška bei keltiška medžiaga. Tokia nuomonių ir idėjų įvairovė iš vienos pusės atspindi problematiką, susijusią su ankstyvųjų istorinių šaltinių tyrinėjimu, iš kitos, parodo, kad Sovijaus mitas dar negali būti laikomas tvirta ir nekvestionuojama lietuvių kultūrinės atminties dalimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltic mythology; Baltų mitologija; Chronographia of Ioanness Malalas; Cremation; Cultural memory; Joannesso Malalaso chonografija; Kremacija; Kultūrinė atmintis; Lithuania; Medieval Slavonic literature; Myth of Sovijus; Sovijaus mitas; Viduramžių slavų literatūra; Baltic mythology; Baltų mitologija; Chonographia of Ioanness Malalas; Cremation; Cultural memory; Joannesso Malalaso chonografija; Kremacija; Kultūrinė atmintis; Lithuania; Medieval Slavonic literature; Myth of Sovijus; Sovijaus mitas; Viduramžių slavų literatūra.
ENThe article overviews the literature about a medieval, presumably Baltic, myth of Sovijus. The relation of the myth of Sovijus with Lithuanian cultural memory is analysed according to the ideas expressed in the secondary literature. The sum of literature is divided into several phases of research according to their treatment and contextualization of the myth. The phases of revival, integration and reinterpretation of the myth are distinguished. The active research of the myth started in the second part of the 20th century with the works of an exile Lithuanian Greimas and a Russian scholar Toporov, their work constitutes the phase of revival. Starting with late 1980s with the works of Vėlius, Beresnevičius and others myth was being integrated into the larger narrative of medieval Lithuanian history. Over the last decade a tendency of reinterpretation is evident, the Baltic origins of the myth are questioned; more detailed analysis of the original sources has appeared. This case study of the myth of Sovijus illustrates the changing situation of a cultural form in relation to the cultural memory of a nation. [From the publication]
