Ankstyvoji intervencija vaikystėje : monografija

LTMonografijos objektas – ankstyvosios intervencijos vaikystėje (AIV) kontekstas, procesas ir turinys. Tyrimo dalykas – AIV dalyvių – specialistų ir šeimų, bendradarbiavimas. Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Europos šalių socialinę kultūrinę ir edukacinę patirtį bei kontekstą, nustatyti esmines AIV optimizavimo kryptis, konstruojant bendradarbiavimo su šeima modelį. Suformuluota prielaida, jog bendradarbiavimo su šeima modelio konstravimas, įvertinus ankstyvosios intervencijos situaciją (veiklos kontekstą, tėvų, auginančių neišnešiotą vaiką, psichosocialinę situaciją bei tėvų ir specialistų pasirengimą bendradarbiauti), optimizuoja ankstyvosios reabilitacijos tarnybos veiklą. Išvados: Funkcionuojančio AIV modelio išaiškinimas, tėvų, auginančių neišnešiotus vaikus, psichosocialinės situacijos bei jų pasitenkinimo AIV analizė, tėvų bei specialistų bendradarbiavimo predispozicijos įvertinimas padėjo atskleisti ankstyvosios reabilitacijos tarnybų veiklos situaciją. • Sumodeliuotų praktikos situacijų sprendimas leido pažinti specialistų nuostatas, profesinius prioritetus, pasirengimą dirbti su šeimomis, paskatino specialistus atsiriboti nuo stereotipiško atvejų vertinimo, pripažinti šeimų individualumą. • Sutelktos specialistų ir tėvų grupės veiklos ciklas, kai praktinė patirtis derinama su teoriniais metodologiniais pagrindais, leido nustatyti bendradarbiavimo modelio struktūrą, sukonstruoti ankstyvosios reabilitacijos tarnybos ir šeimos bendradarbiavimo modelį, patikrinti jo veiksmingumą. Bendradarbiavimo modelio konstravimas yra sudėtingas daugiapakopis procesas, kuris pasižymi tarpkultūriniais bendrumais ir kultūriniais skirtumais. Modelio konstravimo procesas, pagrįstas vienoda sistemiška metodologija, gali būti modifikuojamas ir perkeliamas į kitą edukacinę aplinką. [Iš leidinio]

ENThe subject of the monograph is the context, the process and the content of early childhood intervention. The subject of the research is collaboration of professionals and families in early childhood intervention (ECI). The aim of the research is, taking into account socio-cultural and educational experiences, contexts of Lithuania and other European countries, to identify main directions in optimising the activity of early rehabilitation service, constructing the model of collaboration with a family. The presumption was made that construction of a collaboration model can optimise the activity of early intervention service. Conclusions: ● The identification of the functional ECI model, the evaluation of psychosocial situation of families, bringing up their premature child, the analysis of family’s satisfaction with the ECI enabled the situation of early rehabilitation service teamwork to be revealed. ● The process of solving modelled situations enabled to know professionals’ attitudes, their professional priorities, and preparedness to work with families. ● The cycle of work of a focus group of professionals and parents, when practical experience was combined with theoretical and methodological basis, helped determine the structure of the collaboration model, construct the model of collaboration between early rehabilitation service and families and test it efficiency. The construction of the model of collaboration is a complex multi-step process, with its intercultural community and cultural differences. The process of the model construction, based upon unanimous systemic methodology, can be modified and transferred to another educational environment.