Lietuvos darbo migracijos iššūkiai

LTApibendrinant ES plėtros bei laisvo darbo jėgos judėjimo įtaką Lietuvos ūkiui galima pažymėti, kad, kaip ir buvo tikėtasi, tai turi ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Neigiamos pasekmės nacionalinės ekonomikos atžvilgiu pirmiausia pasireiškia kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kas apriboja gamybos plėtrą bei sumažina galimybes efektyviau naudoti naujas technologijas bei pritraukti didesnes investicijas. Ne mažesnę įtaką šalies ūkiui turi ir teigiamos išorinės migracijos pasekmės: ženkliai sumažėjo nedarbas, padidėjo vidaus vartojimas, padidėjo vidutinio darbo užmokesčio prieaugio tempai, padidėjo darbdavių socialinis aktyvumas, didėja investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Rinkos ekonomikoje tam tikras darbo jėgos trūkumas yra vertinamas kaip teigiamas veiksnys, skatinantis darbdavius efektyviau naudoti darbo jėgą. Prie teigiamų laisvo darbo jėgos judėjimo pasekmių reikėtų priskirti ir tai, jog mūsų šalies darbo jėga plačiai yra naudojama ES šalių darbo rinkoje ir prisideda prie bendros ES gerovės formavimo. Palankiai migraciją iš naujų ES šalių-narių vertina Didžiosios Britanijos, Airijos bei Skandinavijos šalių politikai. Tačiau reikia pažymėti, jog Lietuvos, Latvijos, Slovakijos atžvilgiu, šalių “siuntėjų” ekonominiai interesai nėra suderinti su šalių “gavėjų” interesais. Tokia situacija ES kontekste yra labai nepalanki, t.y. situacija, kai Sąjungos viduje vienos šalis sprendžia savo darbo rinkos problemas kitų šalių sąskaita. Autorius daro prielaidą, jog šios problemos ateityje bus kryptingai sprendžiamos visoms šalims siekiant bendrų ES tikslų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo migracija; Darbo jėga; Socialinė raida; Labour migration; Labour force; Social development.

ENIn line with expectations linked to EU enlargement, the impact of EU enlargement and free movement of labour force on the Lithuanian economy is both negative and positive. The negative impact is shortage of qualified labour force, which limits the development of production and reduces possibilities for a more efficient use of new technologies and attracting larger investments. There are also positive consequences of emigration: a substantial reduction of unemployment, intensified internal consumption, faster growth of average wages, improved social activeness of employers, larger investments into human capital. In market economy a certain shortage of labour force is regarded as a positive factor encouraging employers to more effectively utilise the available labour force. In addition, a widespread use of our labour force on the EU labour market and its contribution to the creation of common EU welfare can be regarded as an advantage of a free movement of labour force. Politicians from the United Kingdom, Ireland and Nordic countries have a positive approach to migration from the new EU member states. However, it has to be noted that the economic interests of emigration countries of Lithuania, Latvia and Slovak Republic are not in line with economic interests of “immigration” countries. Such a situation when a few countries solve the problem of their own labour market at the expense of other countries is very unfavourable. The author makes an assumption that these problems will receive more attention from all the stakeholders concerned for the benefit of common EU goals.