Social and geographical strengths and weaknesses of tourism development in the Curonian lagoon region
LTStraipsnyje apibendrinami svarbiausi subalansuotos turizmo plėtros plano rezultatai, kurie remiasi lauko tyrimais, jau skelbtais ankstesnių tyrimų rezultatais ir kaimo bei ekoturizmo demonstracinių programų patirtimi Kuršių marių regione. Tiek lietuviškojoje, tiek rusiškojoje Kuršių marių regiono dalyse žvejyba ir žemės ūkis iki šiol išliko svarbiausi vietinei ekonomikai. Tačiau šių ūkio šakų efektyvumas ir sugebėjimas užtikrinti vietiniams gyventojams tinkamą gyvenimo kokybę ypač sumažėjo per praėjusį dešimtmetį. Tai nulėmė rinkos santykių formavimasis ir Kuršių marių regiono integravimasis į ekonominio globalizavimosi procesus. Vietiniai žmonės tikisi aktyvios turizmo plėtros regione. Atlikę turizmo plėtros teigiamų ir neigiamų sąlygų analizę, autoriai atskleidė gamtinės aplinkos reikšmę Kuršių marių regiono ateičiai. Gausių gamtinių išteklių naudojimas subalansuotai turizmo plėtrai ir ekonominiam bei socialiniam atsigavimui būtų įmanomas tik tada, jei būtų grindžiamas regiono socialiniais ir geografiniais privalumais, galimybėmis bei subalansuotos plėtros principais. [Iš leidinio]
ENThis paper summarises the key findings of the sustainable tourism development plan, based on the results of the field survey, the analysis of the already published studies, and on the lessons from the rural- and eco-tourism demonstration programmes in the Curonian lagoon region. In both, Lithuanian and Russian parts of the region fishing and agriculture have maintained their leading roles in local economy during the 1990s. However the economic performance of these sectors and their capacity to provide decent living for local population has diminished dramatically during the last decade because of the emergence of the market economy and integration of the Curonian lagoon region into the economic globalisation processes. Local people around the Curonian lagoon have indicated while interviewed that they consider tourism as the sector expected to grow most rapidly. Through the SWOT-analysis, the importance of the natural environment for the future of the region becomes evident. The utilisation of its rich natural resources for the sustainable tourism development and for the economic and social recovery could be possible only if the region bases its development on local strengths, opportunities and essential principles of sustainability. [From the publication]
- Darnios krantotvarkos ir turizmo kompleksines raidos prielaidos Kuršių nerijoje / Aušrinė Armaitienė, Ramūnas Povilanskas. Tiltai. 2004, Nr. 3 (28), p. 45-55.
- Kurortų darnios plėtros principai ir sąlygos / Ramūnas Povilanskas. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 76-84.
- Turizmo sektoriaus struktūra ir geografinės sąveikos Kuršių marių pakrančių regione / Eduardas Spiriajevas. Tiltai. 2004, Nr. 4 (29), p. 41-54.
